Tikriausiai kiekvienas bent kartą yra girdėjęs apie badavimo naudą ir žalą. O gal kada nors patys praktikavote susilaikymą nuo maisto tol, kol vidury nakties neatsidūrėte prie atviro šaldytuvo?
Jei taip, tai jūs palūžote greičiausiai ne todėl, kad nebegalėjote gyventi be maisto, o todėl, kad iki galo nesupratote, kodėl jūs tai darote?
Ar jums tikrai to reikia? Ar esate tikri, kad tai nėra kenksminga? Apie badavimą kyla pernelyg daug neaiškumų ir klaidingų įsitikinimų.
Ieškodami atsakymų, pasikalbėjome su Olesija Zhurkevič, įrodymais pagrįstos medicinos bei vienos terapinio badavimo klinikos savininke. Ji paneigė populiariausius mitus ir paaiškino, kaip badavimas veikia žmogaus organizmą, kokia jo nauda ir kaip jį saugiai atlikti.
7 BAIMĖS, KURIAS DAŽNIAUSIAI GIRDIME IŠ KITŲ
„Aš negalėsiu to padaryti“
Vien žodis „badas“ gąsdina šio mito skleidėjus. „Negalėčiau nė dienos išbūti be maisto. Aš tuoj pat nualpčiau. Jau dabar alpstu vien nuo tokių minčių“, – sako jie. Tačiau istorijoje yra stulbinantis faktas: 1966 metais Angus Barbieri 382 dienas visiškai nevalgė. Nerekomenduojame to pakartoti, bet tai tik įrodo, kad esame linkę labai nuvertinti tai, ką galime padaryti. Mūsų organizmas natūraliai turi visus reikalingus išteklius, kad badavimo laikotarpis būtų sėkmingas. Tik turime tai daryti tinkamai, o kaip, aptarsime tolesniame skirsnyje.
„Tai pavojinga!“
Tai gali būti pavojinga, jei yra kokių nors kontraindikacijų. Kaip ir bet koks terapinis poveikis. Jei kontraindikacijų nėra, badaudami pereinate fiziologinius etapus, kuriuos žmogui nustatė gamta. Dar Pitagoro laikais badavimas buvo naudojamas įvairioms ligoms gydyti.
„Po badavimo priaugama svorio“
Tai tikrai nėra badavimo pasekmė. Per dieną galite numesti nuo 500 g iki 1 kg, taigi, per kelias dienas numesite nemažai svorio, o vėliau jo priaugsite, bet tik dėl vėl atsiradusių chaotiškų mitybos įpročių. Tačiau jei pakeisite savo įpročius ir padidinsite fizinį aktyvumą, prarastų kilogramų susigrąžinti nepavyks.
„Badavimas kenkia“
Visi duomenys rodo ką kita. Gyvūnai badauja, kai jaučiasi blogai. Visi žmonės, kai jaučiasi blogai, dažnai taip pat praranda apetitą. Tai instinktyvus ir saugus kūno reguliavimo būdas. Nacionalinio pagyvenusių žmonių instituto (JAV) atlikti tyrimai patvirtina, kad badavimas ne tik naudingas sveikatai, bet ir gerina smegenų veiklą.
„Negalėsiu dirbti“
Viskas priklauso nuo bado etapo. Kai organizmas jau būna prisitaikęs, žmonės, priešingai, jaučia energijos antplūdį ir gali gyventi įprastu ritmu. Todėl badavimo pradžią geriau planuoti savaitgaliui. Žinoma, geriausia būtų pasirūpinti savimi ir savo sveikata ne darbo metu.
„Prarasiu raumenų masę“
Šis mitas buvo patikrintas vienoje klinikoje atliekant eksperimentą su sportininkais (olimpiečiais, parolimpiečiais, maratonininkais, slidininkais, kultūristais). Eksperimento metu nustatyta, kad badavimo metu jų raumenų masė nesumažėjo. Nevalgymo laikotarpiu organizmas pirmiausia vartoja angliavandenius, paskui riebalus ir tik tada baltymus, iš kurių formuojasi raumenys. Todėl raumenų audinys gali imti nykti, bet tik tada, kai badaujama ilgiau nei 30 dienų.
„Tam reikia nemažai sukauptos patirties“
Taip, patirtis reikalinga ilgesniam badavimui. Jei jį bandote pirmą kartą, rekomenduojame rinktis trumpą ciklą, kuriame patirtis nėra tokia svarbi. Taip pat galite pradėti šį procesą nuo poilsio dienų. Pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtadienį visi klinikos darbuotojai ar net daugelis klientų 36 valandas gyvena tik gerdami vandenį.
Kokią naudą organizmui gali suteikti maisto atsisakymas kelioms dienoms?
Apie badavimą sklando daug mitų. Dabar panagrinėkime, kokia yra šio proceso realybė.
Pietų Kalifornijos universitete buvo atliktas šešių mėnesių trukmės tyrimas, kurio dalyvių buvo prašoma reguliariai badauti nuo dviejų iki keturių dienų. Po šio eksperimento labai sustiprėjo dalyvių imunitetas, taip pat kiekvieno iš jų organizme pradėjo gamintis daugiau baltymo kinazės A (manoma, kad šio baltymo trūkumas gali sukelti vėžinius navikus).
Bado esmė ta, kad be maisto organizmas persijungia į vidinę mitybą ir turi semtis gyvybinės energijos iš turimų atsargų. Fiziologiškai tai laikoma normaliu reiškiniu. Taip sudaromos sąlygos atkurti sutrikusią organizmo veiklą, išvalyti ir detoksikuoti organizmą bei atjaunėti. Dėl šios priežasties badavimas dažnai būna veiksmingas, kai kiti metodai tokiu atveju nepadeda.
Badavimo pasekmės daugeliui žmonių yra šios:
- pagerėja odos spalva,
- pulsas ir kvėpavimas tampa ritmiški,
- padidėja darbingumas ir nuotaika,
- pagerėja virškinamojo trakto mikroflora,
- pasišalina virškinimo sutrikimai,
- nukrenta kūno svoris,
- sumažėja skrandžio tūris ir pasikeičia valgymo įpročiai,
- normalizuojamas hemoglobino kiekis,
- atsistato imunitetas,
- pagerėja kraujotaką kraujagyslėse ir pasišalina aterosklerozinės plokštelės,
- pradedama pasitikėti savo jėgomis ir neišsenkančiais kūno ištekliais.
- žinomi faktai, kad atsistato reprodukcinė funkcija ir išgydomas nevaisingumas.
Visi šie pokyčiai įvyksta todėl, kad po badavimo organizmas pailsi, persikrauna, ima gyventi iš naujo ir visus procesus pradeda naujomis jėgomis. Užtenka net trijų ar keturių dienų, kad pajustumėte ženklius pokyčius.
Kokius etapus patiria organizmas, kai atsisakoma maisto?
Kad visi minėti „stebuklai“ (nes daugelis tikrai taip mano) taptų įmanomi, reikia tinkamai laikytis badavimo.
Išsamiau apžvelkime, kokius etapus pereina organizmas atsisakius valgio:
1 etapas: parengiamasis
Svarbiausia šiame etape – suvokti savo asmeninę motyvaciją, psichologiškai nusiteikti, atsisakyti riebaus ir baltymingo maisto, alkoholio ir cigarečių.
2 etapas: tikrasis išsikrovimo periodas
Šiame etape žmogus vartoja tik vandenį, atsižvelgiant į kūno svorį, todėl įsijungia vidinė (endogeninė) mityba.
Per pirmąsias 24 valandas organizmas suvartoja angliavandenių atsargas, o per sekančias 24 valandas pradeda deginti riebalus, susidarant ketoniniams kūneliams. Dėl to dažnai atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas ar širdies ritmo pokyčiai. Tokie simptomai gali pasireikšti iki septintos ar devintos dienos, priklausomai nuo individualaus organizmo, medžiagų apykaitos ir lėtinių patologijų.
Po ketoacidozės būklė pagerėja, organizmas persijungia į ekonomišką veikimo režimą, sumažėja lėtinių ligų simptomai ir apraiškos.
3 etapas: atsistatymo periodas
Tai metas, kai reikia nutraukti badavimą ir palaipsniui į mitybą įtraukti maisto produktus. Pirmiausia reikia pradėti nuo nedidelių kiekių. Be druskos, cukraus ir priedų. Tik natūralus skonis. Kiekvieną dieną reikia didinti maisto porcijas.
Koks yra teisingas badavimo būdas, kad būtų gaunama tik ilgalaikė nauda?
Svarbu suprasti, kad badavimas naudingas tik tada, kai nėra kontraindikacijų. Prieš pradedant jį praktikuoti, rekomenduojame surinkti lėtinių ligų gydymo istoriją, atlikti tyrimus ir pasikonsultuoti su dietoterapijos specialistu.
Nekenkite sau
Jei nuspręsite pradėti savarankiškai atsisakyti valgyti, rekomenduojame tai daryti ne ilgiau kaip keturias dienas. Taip yra saugiau, nes šiuo laikotarpiu organizmas dar nespėja visiškai suaktyvinti visų badavimo etapų ir vyksta savotiška detoksikacija. Tačiau nepamirškite, kad kiekvienas iš mūsų turi skirtingus ypatumus ir rezervines galimybes. Todėl dienų, kurias gali ištverti jūsų organizmas, skaičius priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, lyties, temperamento, medžiagų apykaitos procesų, gretutinių ligų. Pasirengęs ir jau ne kartą treniravęsis anksčiau žmogus gali savarankiškai badauti iki 10-14 dienų.
Svarbu: atidžiai įsiklausykite į savo kūną, kad pajustumėte, kada reikia sustoti. Akivaizdžios priežastys nutraukti badavimą: širdies ritmo pokyčiai, vėmimas, nuolatinis pykinimas, didelis silpnumas, nepakeliamas galvos skausmas, miego sutrikimas.
Saugiau kontroliuojant situaciją
Visada geriau badauti prižiūrint profesionalams. Ypač pirmą kartą. Kad įvykus bet kokiems pokyčiams, kuriems nesate psichologiškai pasirengę, gydytojas galėtų patikrinti jūsų būklę ir paaiškinti, kas vyksta su jūsų organizmu. Tuo pačiu jis jus prižiūrės, nuramins ir palaikys.
Taip jis mums atsidėkoja
Šiuolaikinio gyvenimo tempas tik didėja. Kiekvieną dieną stengiamės padaryti viską. Dirbame, skubame, nerimaujame, o po to pasisotiname už savo rūpesčius ir skubame kur nors kitur. Tokiu pašėlusiu ritmu kūnas tarnauja mums jau daugelį metų, dažniausiai dirbdamas iš paskutiniųjų. Tačiau vieną dieną staiga jis pradeda blogai veikti ir suserga. Kad tai mes pastebėtume. Pastebėtume save. Mūsų organizmui reikia paramos ir pertraukų. Badavimo praktika tik suteikia jam galimybę atsikvėpti ir atkurti fiziologinius resursus. Dėl to, tarsi atsidėkodamas, organizmas skatina savigydos procesus. Jūsų kūnas išsivalo, atjaunėja, iš naujo įsijungia ir tampa įkrautas naujiems darbams.
