Tikrai esate pakliuvę į situaciją, kai reikėjo greitai ką nors prisiminti, bet… nepavyko. Neuropsichologai tvirtina, kad mūsų smegenys prisimena absoliučiai viską, ką mes kada nors matėme. Net tada, kai mums atrodo, kad informacija ištrinta iš atminties amžiams. Pakanka patraukioti reikiamas stygas ir prisiminimas iškyla į paviršių su visomis detalėmis. Tad kaip greitai prisiminti tai, ko mums reikia?
Tyrimas su nuotraukomis
Atrodo neįtikėtina, kad smegenys prisimena viską, ką matė akys. Mokslas patvirtina šį faktą. Aštunto dešimtmečio pradžioje buvo atliktas eksperimentas. Paprastiems žmonėms greitai buvo parodyta 10 000 nuotraukų. Ant vienos buvo pavaizduotas Muhamedas Ali, ant kitos – svarmenys, tada Neilo Armstrongo pėda Mėnulyje, tada Nyčės knygos „Moralės genealogija“ viršelis, tada raudona rožė ir t.t. Net dešimt tūkstančių nuotraukų!
Atrodo, kad tokia informacijos gausa niekaip netilps į jokią galvą. Tačiau net ir paprasti žmonės sugebėjo atsiminti daugiau nei 80 % vaizdų. Gudrybė slypi teisingame informacijos išėmime iš atminties.
Prisiminimų etape nuotraukos buvo rodomos poromis: žmonės anksčiau buvo matę vieną iš jų, o kitos ne. Pvz., kairėje buvo Muhamedo Ali nuotrauka, o dešinėje – planšetė. Tyrimo dalyviai turėjo atpažinti jau matytą vaizdą. Ir dauguma be jokių sunkumų susidorojo su užduotimi.
2000-ųjų pradžioje eksperimentas buvo pakartotas sudėtingesne versija. Dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų beveik identiškų paveikslėlių: pvz., dešinėje buvo penkių dolerių banknoto nuotrauka, o kairėje – vieno dolerio banknoto nuotrauka; dešinėje – žalias vagonas, o kairėje – raudonas vagonas ir pan.
Buvo nustatyta, kad net tada, kai vaizdai skiriasi smulkiomis detalėmis, žmonės vis tiek atpažįsta beveik 90 % nuotraukų. Nieko nepamirštame, bet ne visada sugebame iš atminties saugyklų išgauti reikiamus duomenis.
Šereševskio fenomenas
Neuropsichologijos istorijoje užfiksuotas tik vienas atvejis, kai žmogus turėjo tiesioginę prieigą prie savo atminties. 20-ojo amžiaus pradžioje garsus neuropsichologas Aleksandras Luria pastebėjo unikalų žmogų vardu Saliamonas Šereševskis.
Šereševskis lengvai įsimindavo skaičių prirašytą puslapį ir galėjo juos nedvejodamas atkurti pirmine ir atvirkštine tvarka. Jis vienodai gerai atsiminė tiek reikšmingus žodžius, tiek beprasmius skiemenis, skaičius ar garsus, tariamus garsiai arba parašytus ant popieriaus. Jis galėjo atsiminti sudėtingas formules, visiškai nemokėdamas matematikos, ir itališkus eilėraščius, nemokėdamas italų kalbos.
Šio vyro atminties ypatumas buvo tai, kad jis nevalingai kūrė vaizdinį paveikslą kiekvienam girdėtam žodžiui ar garsui (o vaizdai mūsų atmintyje lieka visam laikui). Kiekvienas garsas jam turėjo savo spalvą, struktūrą ir kartais net skonį. Žodžiai Šereševskio sąmonėje virsdavo psichiniais vaizdais be jokių pastangų – akimirksniu ir automatiškai. Tuo jis buvo fenomenalus.
Paprastas žmogus tokius vaizdus turi kurti sąmoningai. Tada pavyks įsiminti taip gerai kaip Šereševskiui. O kaip Šereševskiui pavyko lengvai išgauti iš atminties viską, ko norėjo, tada, kada norėjo?
Šereševskio galvoje prisiminimai buvo rūšiuojami kaip kortelės kataloge. Jis kruopščiai organizavo informaciją. Aišku, jis visa tai darė nesąmoningai. Vaizdinius jis perkeldavo į sau pažįstamą vietą, pvz., gimtąją gatvę ir įsivaizduodamas, kaip po ją vaikšto, prisimindavo su ten esančiais vaizdais susietus žodžius ar informaciją.
Tad kaip greitai prisiminti? Lavinkite įgūdį susieti žodinę informaciją su vaizdais. T. y. daryti tai, ką Šereševskis atlikdavo nesąmoningai, sąmoningai.
