Atkreipkite dėmesį į kūno signalus!
Cukrinio diabeto simptomai yra gana įvairūs. Ir juos labai lengva supainioti su kitų ligų požymiais. Todėl žmonės, kuriems pasireiškia ši liga, ilgą laiką gali nekreipti dėmesio į troškulį, virškinimo problemas, per didelį šlapinimąsi ir kitus nerimą keliančius kūno signalus.
Kaip sužinoti, ar žmogui gali būti padidėjęs cukraus kiekis kraujyje? Mes galime metų metus gyventi su dideliu cukraus kiekiu kraujyje ir apie tai neįtarti, tiksliau, nekreipti dėmesio į įspėjamuosius ženklus. Pagrindiniai šios problemos simptomai yra per didelis šlapinimasis, per didelis troškulys ir per didelis alkis. Didelė dalis žmonių gali tiesiog nekreipti dėmesio į tokius simptomus, nesureikšminti jų. Kas slypi už šių simptomų?
Kūno signalai apie didelį cukraus kiekį
Remiantis PSO rekomendacijomis, vidutinis žmogus turėtų suvartoti iki 6 arbatinių šaukštelių cukraus per dieną. Tačiau pagal minėtos organizacijos informaciją, suaugęs žmogus per dieną suvartoja apie 4 kartus daugiau šios normos – apie 22 arbatinius šaukštelius cukraus.
Bet svarbiausia yra tai, kad šiandien apskritai negalima rasti maisto produktų, kuriuose nėra cukraus. Bet kūnas laiku signalizuoja, kad organizmas gauna perteklinį cukraus kiekį. Kaip jis apie tai pranešama?
Aukštas kraujo spaudimas
Žmonėms, nuolat vartojantiems per didelius cukraus kiekius, kraujospūdis viršija normą. Ekspertai mano, kad jei norite sumažinti kraujospūdį, svarbiau atsisakyti cukraus, nei druskos. Tikslinga būtų iš dietos pašalinti net cukraus pakaitalus.
Padidėjęs cholesterolio kiekis
Didelis cukraus kiekis kraujyje gali sutrikdyti blogojo ir gerojo cholesterolio santykį, o tai neigiamai paveiks kraujagyslių ir širdies sveikatą. Ekspertai teigia, kad problema slypi fruktozės gebėjime suaktyvinti trigliceridų ir MTL cholesterolio gamybą.
Per didelis šlapinimasis (poliurija)
Poliurija yra biologinės ir cheminės grandininės reakcijos, atsirandančios kraujyje, rezultatas, kai per didelė gliukozės koncentracija stumia viduląstelinį skystį į kraujotakos sistemą. Panašiai organizmas subalansuoja gliukozės koncentraciją kraujyje ir ląstelėse. Kraujas skiedžiamas ląstelėje esančiu skysčiu, todėl gliukozės kiekis kraujyje yra beveik normalus. Natūraliai padidėja skysčių kiekis kraujyje.
Dėl to inkstuose atsiranda disfunkcija. Mūsų inkstai yra filtrai, kurie pašalina atliekas ir išvalytą skystį grąžina į organizmą. Skysčio reabsorbcija atliekama per inkstų kanalėlius, iš kurių susidaro inkstų nefronai.
Bet, jei gliukozės koncentracija skystyje viršija leistiną ribą, sutrinka inkstų kanalėlių reabsorbcijos galimybė, išprovokuojanti vadinamąją osmosinę diurezę (per didelio šlapimo kiekio išsiskyrimą). Kol gliukozės lygis nebus normalus, inkstų kanalėliai neatstatys skysčių reabsorbcijos.
Yra dvigubos grandininės reakcijos mechanizmas. Ląstelės tiekia vandenį į kraują, o inkstai negali šio skysčio absorbuoti, ir nekontroliuojamai išstumia vandenį iš organizmo. Rezultatas yra per didelis šlapinimasis. Klinikinis poliurijos rodiklis yra daugiau nei 2,5 litro šlapimo per parą (sveikas kiekis yra 1,5 litro). Esant pernelyg dideliam cukraus kiekiui, žmogaus išeiga gali siekti 15 litrų.
Pernelyg didelis troškulys
Polidipsija (padidėjęs skysčių poreikis) yra natūralus atsakas į dehidratacinį poliurijos mechanizmą. Troškulio signalą smegenyse siunčia osmoreceptoriai – pagumburio ląstelės, kurios kontroliuoja kraujo dehidratacijos greitį ir pažadina norą gerti.
Dažnai ištroškęs žmogus geria daug cukraus turinčius saldžius gėrimus, taip apsunkindamas situaciją.
Perteklinis alkis
Stiprų alkį sukelia mažas insulino kiekis. Tai reiškia, kad insulino kiekio kraujyje nepakanka gliukozės molekulėms pernešti iš kraujotakos sistemos į ląsteles, kur jos yra ląstelinių procesų kuras.
Tuo atveju, kai ląstelės negauna gliukozės, jos siunčia signalus per hormonus (leptiną, greliną, oreksiną). Šie hormonai pagumburiui (tarpinių smegenų dalis, esanti po gumburu) sako, kad organizmui reikia maisto. Tiesą sakant, aplink ląsteles yra pakankamai gliukozės, jos yra kraujyje, tačiau dėl insulino trūkumo jo vartoti neįmanoma.
Svorio metimas
Tarkime, žmogus valgo gana normaliai, bet kai gliukozės kiekis organizme yra nuolat padidėjęs, pacientas ims netekti svorio. Kodėl tai vyksta?
- Skysčių netekimas dėl per didelio šlapinimosi mažina svorį.
- Kai insulino lygis yra nepakankamas gliukozės apykaitai, organizmas pradeda deginti riebalus, kad užtikrintų ląstelių apykaitą.
- Išsiskiriančio šlapimo pertekliuje yra daug kaloringos gliukozės.
Infekcijos
Kaip žinote, cukrus veikia kaip maistas bakterijoms ir mielėms.
Urogenitalinio trakto infekcijos kur kas dažniau pasitaiko tarp dailiosios lyties atstovių, sergančių diabetu, bakterijos jų šlapime randamos 2–3 kartus dažniau.
Taip yra todėl, kad bakterijos ir mielės minta gliukoze, o šiltos, tamsios ir drėgnos vietos joms yra patogi aplinka.
Be to, esant stabiliai padidėjusiam cukraus indeksui, pažeidžiami nerviniai audiniai. Šie sužalojimai turi įtakos šlapimo pūslės gebėjimui tinkamai ištuštėti. O jame likęs šlapimas yra palanki buveinė įvairioms bakterijoms.
Be to, didelis cukraus kiekis kraujyje gali sulėtinti kraujotaką, o tai sumažina baltųjų kraujo kūnelių gebėjimą tekėti į paveiktas vietas, kovojant su infekcija.
Ilgalaikis pjūvių ir žaizdų gijimas
Taip atsitinka todėl, kad neutrofilai (leukocitai) yra jautrūs aukštam gliukozės kiekiui. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje neleidžia neutrofilams prilipti prie vidinių kraujagyslių sienelių, sutrikdo chemotaksį (cheminių signalų kontrolė, nukreipianti neutrofilus į pažeidimo / infekcijos sritį) ir slopina fagocitozę (kai ląstelės sulaiko ir suvirškina kietąsias medžiagas).
Kita žaizdų gijimo problemos komplikacija yra deguonies tūris. Jo pernaša sutrinka dėl periferinės neuropatijos (nervų pažeidimo) ar periferinių kraujagyslių ligų. Panašios sąlygos pastebimos, esant aukštam cukraus indeksui.
Probleminis žaizdų gijimas sukelia rimtų diabeto komplikacijų. Net patys mažiausi nubrozdinimai ir odos pažeidimai gali pereiti į nekrozę.
Sausa ir niežtinti oda
Pagrindinė šio reiškinio priežastis yra per didelis šlapinimasis, dėl kurio atsiranda odos dehidratacija ir sausumas.
Taip pat sausumas ir niežėjimas sukelia nepakankamą kraujotaką. Aterosklerozės simptomai, tokie kaip arterijų sukietėjimas ir susiaurėjimas, yra gana dažni diabetu sergantiems pacientams.
Kita odos liga, kurią sukelia didelis gliukozės kiekis kraujyje, yra diabetinė dermopatija. Tai pasireiškia ant odos atsiradusiomis pakitusių spalvų odos dėmėmis. Tokios odos vietos praranda spalvą dėl kapiliarų pažeidimo esant dideliam gliukozės kiekiui. Liga yra aiškus vizualinis padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymis.
Taip pat yra ryšys tarp aukšto cukraus kiekio ir polinkio į spuogus.
Neryškus regėjimas
Ši problema yra dehidratuojančio pernelyg didelio šlapinimosi efekto pasekmė. Anksčiau minėjome, kad kai gliukozės koncentracija kraujyje yra didelė, organizmas iš ląstelių išstumia skystį į kraujotakos sistemą. Tai įvyksta ir akių ląstelėse. Jei apsauginis akies apvalkalas išdžiūsta, jis gali deformuotis ir akis praranda galimybę tinkamai sufokusuoti regėjimą.
Be to, didelis cukraus kiekis pažeidžia akies vidinę dalį (retinopatija), dėl kurio netgi galima apakti.
Galvos skausmas ir koncentracijos problemos
Badaujančios smegenų ląstelės negali naudotis kraujyje cirkuliuojančia gliukoze. Smegenys absorbuoja 25% visos organizmo suvartojamos gliukozės. Ir jei smegenų ląstelėms kyla problemų gauti tokio tipo degalų, jos pradeda nepakankamai veikti.
Šis faktas išprovokuoja atminties, mąstymo, gebėjimo susikaupti sunkumus. Galvos skausmus sukelia nervų pažeidimai.
Nuovargis
Jei gliukozės kiekis kraujyje yra per didelis, organizmas tinkamai jo nesaugo ir nenaudoja. Energija nėra naudojama efektyviai, o ląstelės negauna reikiamo kuro. Rezultatas yra fizinės energijos sumažėjimas ląsteliniu lygiu.
Jei kiekvieną dieną jaučiatės kaip išspausta citrina iki dienos vidurio, tikriausiai verta persvarstyti savo mitybą: atsisakyti saldžios kavos ir pyragaičių.
Nuolatinis vidurių užkietėjimas arba nuolatinis viduriavimas
Abi šias sąlygas gali sukelti didelis gliukozės kiekis kraujyje, veikiantis specifines žarnyno sritis. Jei pažeidžiama plonoji žarna, atsiranda viduriavimas, jei storoji žarna – vidurių užkietėjimas.
Plonosios žarnos funkcija yra absorbuoti maistines medžiagas iš jau suvirškinto maisto, o storosios žarnos funkcija – absorbuoti vandenį iš nevirškinamų atliekų.
Jei dėl padidėjusio gliukozės kiekio neuropatija veikia plonosios žarnos enterinius nervus, rezultate gali būti mobilumo sutrikimas, dėl kurio vėluojama ištuštinti storąją žarną. Plonojoje žarnoje atsiranda skysčių sąstingis, bakterijų išvešėjimas, dėl to kyla vidurių pūtimas ir viduriavimas.
Taip pat nervų pažeidimas gali slopinti suvirškinto maisto judėjimą per storąją žarną. Lėtai judančios atliekos išsausėja ir sukietėja.
Dirglumas
Didelis cukraus kiekis kraujyje išprovokuoja depresiją ir neigiamai veikia gebėjimą mąstyti ir greitai priimti sprendimus.
Ekspertai šiuo klausimu nesutaria. Viena teorija teigia – kadangi smegenys tinkamai funkcionuoja priklausomai nuo gliukozės pasisavinimo, gliukozės koncentracijos svyravimai veikia smegenų funkciją. Antroji teorija pagrįsta tuo, kad kaltas smegenų nervo pralaidumo greitis. Taip pat keliama hipotezė apie mažai žinomų hormonų ir baltymų sąveiką.
