Virusologai įvardino labiausiai tikėtiną koronaviruso perdavimo būdą

Bonos universiteto Vokietijoje Virusologijos ir ŽIV tyrimų instituto mokslininkai, ištyrę koronavirusą, nustatė, kad labiausiai tikėtinas būdas užsikrėsti yra ilgas ir artimas kontaktas su COVID-19 sergančiu asmeniu. Tai pranešė instituto vadovas Hendrik Shtreek, sklebia „RTL Today“.

REKLAMA

koronavirusu

Pastarosiomis savaitėmis virusologai atliko didelio masto tyrimą Vokietijos mieste Heinsberge. Jo metu buvo nustatyta daugiau kaip 1,4 tūkst. koronaviruso atvejų ir užregistruotos 46 mirtys.

REKLAMA

Ant objektų paviršių mokslininkai nerado gyvo viruso pėdsakų.

REKLAMA

„Kai mes paėmėme mėginius nuo durų rankenų, telefonų ar tualetų, jais remiantis mes negalėjome viruso užauginti laboratorijoje“, – sakė Shtreek.

Dėl to institutas padarė išvadą, kad sąlyčio su daiktais atveju ligos tikimybė yra ypač maža.

REKLAMA

„Per rimtus infekcijos protrūkius žmonės visada ilgą laiką buvo arti vienas kito“, – teigė Vokietijos instituto vadovas.

REKLAMA

Panašią išvadą anksčiau padarė virusologas Christianas Drostenas iš Berlyno Charité universiteto. Jis teigė, kad koronavirusas yra labai jautrus sausam orui. Todėl beveik vienintelis būdas užsikrėsti yra lašeliniu būdu, tiesiogiai kontaktuojant su infekcijos nešiotoju.

REKLAMA

Britų mokslininko nuomonė apie koronaviruso atsiradimą

Britų mokslininko nuomonė apie koronaviruso atsiradimą

Britų genetikas Peteris Forsteris, tiriantis naujojo tipo koronaviruso mutacijas, sako, kad COVID-19 pasirodė ne praėjusį gruodį ir ne Uhane. Ekspertas pabrėžė, kad pavojingas patogenas greičiausiai atsirado praėjusių metų rugsėjo viduryje, rašo „Newsweek“.

REKLAMA

Žemė

Savo tyrimais Forsterio komanda iš Kembridžo universiteto bando išsiaiškinti koronaviruso kilmę. Remiantis ekspertų atlikto tyrimo rezultatais, koronavirusas galėjo pasirodyti 2019 m. rugsėjo 13 d.

REKLAMA

Ekspertai nustatė tris COVID-19 tipus. A tipas laikomas pagrindiniu, nes jis yra panašiausias į tą, kurį mokslininkai nustatė šikšnosparniuose, kurie tikriausiai pernešė infekciją žmonėms. Taip pat yra B ir C mutacijų.

REKLAMA

Pasak Forsterio, koronaviruso protrūkį Uhane sukėlė mutavęs B tipo virusas.

Uhane taip pat buvo rasta A tipo, tačiau nedideliais kiekiais, o pagrindinė viruso versija dažniausiai aptikta Australijoje, JAV ir Ispanijoje.

REKLAMA

„A tipas nebuvo aptiktas Kinijoje iki sausio vidurio. Jis pirmą kartą pasirodė Guangdonge, maždaug 800 kilometrų nuo Uhano“, – pasakojo Forsteris.

REKLAMA

Savo ruožtu C tipo mutacija vadinama B tipo „dukra“. Dažniausiai ji aptinkama Singapūre, Honkonge ir Italijoje. Šis tipas yra labiausiai paplitęs Europoje.

REKLAMA

„Virusas nuolat bando mutuoti, tačiau, atsižvelgiant į turimus duomenis, galime pasakyti, kad pandemija prasidėjo kažkur nuo praėjusių metų rugsėjo 13 iki gruodžio 7 dienos“, – įsitikinęs Forsteris.

Šiuo metu pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 2,5 milijono žmonių.

Komentarai:

Griežtai draudžiama Zinoti.lt portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Zinoti.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Zinoti.lt šaltinį. Ši informacija yra Zinoti.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu [email protected].