Kiekvieną dieną dešimtis kartų paliečiame skirtingus daiktus. Viruso metu jau pripratome plautis rankas po kontakto su įvairiais daiktais. Reiktų nepamiršti, kad kai kuriuos iš jų taip pat reikia atidžiai prižiūrėti ir valyti kuo dažniau.
Šiuos daiktus būtina valyti!
Yra daiktų, kuriuos reikia reguliariai plauti ar valyti. Šiame sąraše yra penki daiktai, kuriuos būtinai turite valyti viruso metu.
1. Raktai
Namų, automobilio, garažo, seifo ir darbo raktai visada yra jūsų rankose, kišenėje ar krepšyje, todėl juos reikia reguliariai plauti ir dezinfekuoti.
2. Virtuvės rankšluosčiai
Ar jums labiau patinka austi rankšluosčiai nei popierius? Jei taip, bent kartą per savaitę keiskite virtuvinius rankšluosčius ir reguliariai juos skalbkite.
3. Kavos aparatai
Nesvarbu, kaip kruopščiai naudojatės kavos aparatu, kažkur prietaise gali būti užteršta dalis. Tai daro neigiamą poveikį kavai, todėl būtinai nuplaukite ir nusausinkite kavos aparatą.
4. Kriauklė
Tiesiog pagalvokite. Naudojate kriauklę rankoms, indams ir maistui plauti. Ar galite įsivaizduoti, kokia ji purvina? Taigi, įpraskite kiekvieną vakarą išplauti kriauklę naudojant specialias valymo priemones.
5. Mobilusis telefonas
Labiausiai užterštas dalykas šiais laikais yra mobilusis telefonas. Kai didžiąją dienos dalį praleidžiate darbe ar namuose, mobiliuosius telefonus visada nešiojatės rankose. Todėl telefoną reikia reguliariai valyti antibakterine servetėle.
Be šių daiktų dar yra daugybė kitų, kuriuos būtina valyti. Būtinai perduokite šią informaciją savo draugams.
Kaip dažnai šiuo metu reikėtų dezinfekuoti paviršius?
Vos sužinoję apie realų koronaviruso pavojų, turbūt dauguma iš mūsų kruopščiai išvalėme ir dezinfekavome visus namų kampus. Tačiau dienos bėga, pamažu priprantame prie karantino ir apsiraminame. Nebegirdime to panikos balselio valyti visus kada nors paliestus namų paviršius. Ar toks atsipalaidavimas nepakenks?
Kodėl reikia valyti paviršius?
Koronavirusas perduodamas oro lašeliais. Kitaip tariant, viruso dalelės keliauja su seilėmis, kurios iš burnos plinta mikroskopiniais lašeliais kosint, čiaudint, galbūt net kalbant. Lašeliui palikus organizmą, virusas nusileidžia ant kietų paviršių, taip pat ir ant rankų odos.
Žmogus A pakosėjo į delną, tada palietė durų rankeną. Žmogus B palietė tą patį rašiklį, o tada pasikasė nosį – ir viskas, koronavirusas turi naują nešiotoją.
Kas nutinka viruso dalelėms, patekusioms ant paviršiaus? Jos kurį laiką išlieka aktyvios. Ne per ilgai – virusas neišgyvena be šeimininko, tačiau ir nemiršta per greitai. Gyvybingumas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir paviršiaus tipo. Apibendrintai viruso išgyvenamumo diapazoną ant paviršių galima laikyti iki 24–72 val.
Taip, palaipsniui mažėja aktyvių viruso dalelių skaičius, sumažėja užteršto paviršiaus užkrečiamumas. Tačiau išlieka užsikrėtimo pavojus, ypač tose vietose, kurias gali paliesti daug žmonių.
Ar dažnai reikia dezinfekuoti namus?
Mikrobiologai ir virusologai mano, kad dezinfekavimo dažnis priklauso nuo gana didelio veiksnių skaičiaus. Turime įvertinti, ar namuose yra žmonių, kuriems gresia pavojus, ar jūs pats priklausote šiai kategorijai, koks yra būstas ir kaip dažnai jūs ir jūsų šeima dalijatės „bendrosiomis patalpomis“ (tualetu, vonia, koridoriumi, virtuve).
Kuo daugiau žmonių namuose, tuo didesnė bendra šeimos erdvė, tuo dažniau ir kruopščiau reikia atlikti dezinfekavimą.
Valyti reikia reguliariai, net jei namuose visi sveiki. Tai taikoma nešvarumų ir dulkių pašalinimui valymo priemonėmis. Nepamirškite nušluostyti dulkių, išplauti indų, nušluostyti virtuvės stalviršių, nusiurbti ir nušluostyti grindų.
Net jei jaučiate slaptą norą laikinai spjauti į švarą (ypač kai vaikai sėdi namuose), atminkite, kad vis tiek retkarčiais būtina atlikti dezinfekciją. Dezinfekavimo priemonių efektyvumas smarkiai sumažėja sąlytyje su buitiniais nešvarumais, ypač biologinės kilmės.
Jei norime sunaikinti maksimalų patogenų skaičių, prisiminkime formulę „pirmiausia valymas, tada dezinfekavimas“.
Jei nerimaujate, kad nepavyko nusipirkti valymo priemonių, skirtų dezinfekuoti, naudokite 70 laipsnių stiprumo alkoholį arba chloro tirpalą. Pirmojo gali būti sunku gauti (degtinė čia nesuveiks), o antrojo yra gausu beveik kiekvienuose namuose. Net jei nemėgstate skalbti balikliu, patikrinkite tualeto valiklio sudėtį – greičiausiai, jo pagrindas bus chloras.
Vienam litrui tirpalo užtenka šaukšto baliklio arba valiklio. Nepamirškite atidaryti langų ir užsimauti pirštinių! Jei dezinfekuojate pirmą kartą, pirmiausia patikrinkite valiklį, nes kai kurių paviršių medžiagos gali prarasti spalvą arba būti sugadintos.
Ką daryti, jei kas nors iš šeimos narių vaikšto į darbą?
Žinoma, jei kas nors privalo išeiti iš namų kiekvieną dieną, reikės dezinfekuoti butą po kiekvieno grįžimo iš „išorinio pasaulio“.
Omeny neturime pavasarinio valymo kiekvieną vakarą, apsivilkus apsauginį kostiumą nuo chemikalų. Pakanka sutelkti dėmesį į dažnai naudojamus paviršius:
- durų rankenas
- stalus
- kriaukles ir maišytuvus
- nuotolinio valdymo pultus
- tualeto mygtuką
- baldų rankenas
Nepamirškite ir to, ką nešiojatės su savimi:
- automobilio raktų
- akinių nuo saulės
- piniginės
- rankinės, portfelių ir kt.
Kaip dažnai dezinfekuoti, jei kas nors namuose serga?
Jei vieniems šeimos nariams pasireiškia koronaviruso simptomai, o kitiems – ne, geriau, jei įmanoma, izoliuoti pacientą atskirame kambaryje.
Tokiu atveju kaukė, pirštinės, muilas ir dezinfekavimo priemonės tampa mūsų geriausiais draugais. Visas bendro naudojimo vietas reikia plauti kuo dažniau. Taip pat būtina padidinti rankų plovimo dažnį ir neužmiršti jų plauti bent 20 sekundžių, kad būtų atsikratyta visų viruso dalelių.
Ką pamirštame, kai dezinfekuojame?
Mes dažnai pamirštame nuvalyti mobilųjį telefoną. Juk daugelis žmonių liečia šį daiktą dažniau nei bet kurį kitą. Jei padėjote telefoną ant stalo, nusiplaunate rankas ir vėl jį paimate, tada, pirma, rankos vėl tampa nešvarios, antra, stalas tampa nešvarus. Metas praustis!
Ką dar galima padaryti, kad apsisaugotume?
- Laikykitės valymo priemonių instrukcijų.
- Nemaišykite vienos valymo priemonės su kita.
- Nepamirškite socialinio atstumo.
- Plaukite rankas ir nelieskite veido.
- Palaikykite fizinį aktyvumą.
Galbūt pats svarbiausias aspektas: rūpinkitės savo psichine sveikata. Visi patiriame didžiulį stresą. Kuo dėmesingesni, atidesni ir meilesni dabar būsime sau ir artimiesiems, tuo mažesnė tikimybė per kelerius metus jau po karantino atsidurti pas psichoterapeutą, patyrus potrauminio streso sutrikimą ar nerimastingą depresiją.
Jei jums reikia pagalbos, paprašykite jos. Jei manote, kad valote namus dažniau, nei pagrįstai reikia, ir negalite užmigti be kasdienio dezinfekavimo, pasitarkite su specialistu, iš kurių daugelis dabar dirba nuotoliniu būdu.
Būkite tas, kuris ne tik padeda, bet ir moka priimti pagalbą.
