Kartais atrodo, kad žmonės susitarę varžytis, kuris sugalvos žiauresnį būdą žudyti gyvūnus.
Vieną dieną netoli Prancūzijos sostinės vaikinas vardu Pedro Dinis vedžiojo savo šunį. Jie vaikščiojo miške netoli nedidelės kalvos. Staiga vaikinas pakėlė akis aukštyn ir apmirė.
Į jį tiesiai iš po žemių žiūrėjo Bordo dogo galva. Tai nebuvo skulptūra, išskaptuota iš akmens. Tai buvo tikras šuo, užkastas į žemę. Sprendžiant iš purvo ant galvos, dogas buvo užkastas pilnai, bet kažkokiu būdu gyvūnas sugebėjo truputį išsikapstyti.
Tiesa, pilnai išsikasti šuniui neužteko jėgų. Ir dabar vietoj greitos mirties nuo oro trūkumo jo laukė ilgos kančios ir žūtis iš troškulio. Laimei, Pedro atsitiktinai pamatė šunį.
Jis ir jo šuo puolė gelbėti nelaimingą kalinį. Šuo tokioje padėtyje išbuvo ne vieną parą. Jis tiek išseko, kad negalėjo net lakti vandens. Maža to, Dinis pastebėjo, kad ant dogo kaklo buvo virvė, o prie jos kažkas pririšo svarsčius. Turbūt todėl, kad šuniui tikrai nepavyktų išsiveržti iš kapo.
Kai tik dogas atsidūrė laisvėje, vaikinas nuvežė šunį pas veterinarą. Gydytojas apžiūrėjo gyvūną ir nustatė, kad tai 10-metė mergaitė su dideliu ligų kiekiu. Taip pat gydytojas rado daugybę randų ant šuns kūno. Tai liudijo, kad dogą dažnai mušė. Matomai šuo visą gyvenimą praleido kančiose ir mirtį jam išrinko taip pat baisią – būti palaidotam gyvam.
Stulbinantis buvo dar vienas veterinaro radinys. Jis šuns kūne rado čipą, kuriame buvo įrašytas šuns savininko vardas ir adresas. Pasirodė, tai 21 metų jaunuolis. Jis ėmė tikinti, kad šuo pats nuo jo paspruko, o tolesnis augintinio likimas jam nežinomas.
Bet gydytojas tai paneigė. Šuo turėjo kaulų susirgimą – osteoartritą. Dogas fiziškai negalėjo pabėgti nuo žmogaus. Šuns šeimininkui iškėlė baudžiamąją bylą. Prancūzijos teismas buvo rūstus – 2 metai kalėjimo ir 30000 eurų baudos.
Bordo dogui rado gerą šeimą. Jo naujieji savininkai pavadino šunį Atėne. Sutuoktiniai Delfo turi prieglaudą tokios veislės šunims. Dabar Atėnė nors senatvėje gavo meilę ir rūpestį.
Tai jums tikrai patiks!
