Uhanno miestas, laikomas COVID-19 ligos protrūkiu, pradėjo atsigauti po ilgo, griežto karantino. Virusas čia buvo aptiktas praėjusių metų gruodį ir, kaip manoma, savo mirtiną kelionę aplink pasaulį pradėjo nuo turgaus, kur žmonės maitinosi laukiniais gyvūnais. Ar tai būtų šikšnosparniai, ar gyvatės – nesvarbu, ten galima rasti visko.

Daugelis gyvūnų, įskaitant nykstančius šikšnosparnius ir driežus, laikomi potencialiais viruso plitėjais. Vietos gyventojai užkrėstus gyvūnus maistui pirko didmeniniame „Huanan“ turguje Uhane, kuris buvo uždarytas sausį.

Vasario mėnesį Kinija paskelbė nedelsiant draudžianti prekybą laukiniais gyvūnais ir jų vartojimą. Tačiau panašu, kad neseniai kilęs COVID-19 protrūkis kinams nepadarė didelio įspūdžio ir nesutrukdė prekybai – žmonės ir toliau perka ir valgo virusais užkrėstus šikšnosparnius, driežus. Šikšnosparniai tokiuose turguose itin paklausi prekė.

Panašūs turgai yra įvairiose Azijos vietose ir ilgą laiką buvo pasmerkti ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir dėl klestinčių jose ananitarinių sąlygų. Honkongo universiteto mokslininkų 2007 metais paskelbtame tyrime aprašyta maisto kultūra tokiose rinkose kaip „tiksinti bomba“.

Kinijos miestas įvedė draudimą valgyti šunis ir kates

Šenzeno miestas Kinijoje įvedė draudimą valgyti šunis ir kates. Tai buvo padaryta vykdant platesnę kampaniją, nukreiptą prieš prekybą laukiniais gyvūnais, kuri susijusi su naujojo koronaviruso pandemija.

Mokslininkai daro prielaidą, kad naujasis koronavirusas žmonėms buvo perduotas iš gyvūnų. Kai kurie iš pirmųjų patvirtintų atvejų Kinijos mieste Uhane buvo užfiksuoti žmonėms, susidūrusiems su gyvūnais vietinėje rinkoje, kur be kitų gyvūnų pardavinėjami šikšnosparniai ar gyvatės.

„Šunys ir katės, kaip augintiniai, turi daug artimesnius santykius su žmonėmis nei bet kuris kitas gyvūnas, o uždrausti jų valgymą yra įprasta praktika išsivysčiusiose šalyse, taip pat Honkonge ar Taivane“, – paskelbtame reglamente teigė vietos valdžia.

„Šis draudimas taip pat atitinka žmogiškos civilizacijos reikalavimus ir dvasią“, – pridūrė ji.

Kinija vasario mėnesio pabaigoje pareiškė, kad uždraudžia prekybą laukiniais gyvūnais ir jų valgymą. Provincijų ir savivaldybių valdžios palaipsniui įgyvendina šias taisykles, tačiau Šenzeno miestas jas išplėtė iki kačių ir šunų.

Uhano uždarymas padėjo išvengti 700 000 koronaviruso atvejų

Panašu, kad Kinijos vyriausybės sprendimas uždaryti Uhano miestą, kuriame prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, užkirto kelią 700 000 galimų koronaviruso užsikrėtimo atvejų ir pristabdė infekcijos plitimą. Taip teigia mokslininkai iš Kinijos, JAV ir Didžiosios Britanijos „Science“ paskelbtame tyrime.

Griežtos priemonės, kurių ėmėsi Kinijos valdžia per pirmąsias 50 epidemijos dienų, suteikė laiko kitiems šalies miestams pasiruošti ir įgyvendinti apribojimus, rašė mokslininkai.

Draudimas keliauti pasiteisino

50-tą epidemijos dieną – vasario 19 d. – Kinijoje buvo patvirtinta 30 000 naujų koronaviruso atvejų, sakė Christopheris Dye, Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkas.

„Mūsų tyrimas rodo, kad jei Uhane nebūtų buvę įvesti kelionių draudimai ir nebūtų buvusi paskelbta nacionalinė ekstremali situacija, tą dieną būtų buvę daugiau nei 700 000 patvirtintų COVID-19 atvejų už Uhano ribų“, – teigė Dye.

„Panašu, kad Kinijos veiksmai suveikė ir sėkmingai nutraukė koronaviruso perdavimo grandinę – tai užkirto kelią kontaktams tarp užkrėstų žmonių ir jautrių infekcijai“, – pridūrė Dye.

Įspūdingas naujų duomenų srautas

Tyrimui mokslininkai panaudojo praneštų atvejų, medicininės informacijos ir mobiliųjų telefonų sekimo derinį. Vietovės stebėjimas pateikė „patrauklų“ naujų duomenų srautą, sakė kitas tyrimo autorius, Penno valstijos universiteto biologijos profesorius Otaras Bjornstad.

Tiriamieji laiko intervalai apėmė didžiausią Kinijos šventę – Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Mokslininkai „galėjo palyginti kelionių į Uhaną ir iš jo koronaviruso epidemijos metu modelį su dviejų ankstesnių pavasario atostogų mobiliųjų telefonų duomenimis“, – teigė Bjornstad.

„Analizė atskleidė nepaprastą žmonių judėjimo nuosmukį, nes kelionių apribojimai buvo įvesti 2020 m. sausio 23 d. Remdamiesi šiais duomenimis, mes taip pat galėjome apskaičiuoti galimą su Uhanu susijusių užsikrėtimo atvejų skaičiaus sumažėjimą kituose Kinijos miestuose“, – pridūrė Bjornstad.

Kas nutiks, kai bus nutraukti judėjimo apribojimai?

Modelis parodė, kad viso Uhano uždarymas atitolino koronaviruso plitimą kituose miestuose. Tai davė miestams laiko paruošti draudimus rengti viešus susibūrimus ir uždaryti pramogų centrus bei imtis kitų priemonių.

Ne tik Kinijai, bet ir kitoms šalims lieka aktualus klausimas, kas nutiks, kai bus sušvelninti judėjimo viešosiose erdvėse apribojimai.

„Mes suprantame, kad užsikrėtę žmonės ar atvykę iš užsienio gali sukelti naują koronaviruso bangą“, – teigė kitas tyrimo autorius, Huyui Tienas, Pekino švietimo universiteto epidemiologijos docentas.