Psichologinės knygos kasmet įgauna vis didesnį populiarumą – žmones pradeda atsigręžti į savo vidų, susipažinti su pasąmonėje vykstančiais procesais ir perprasti praeityje patirtų traumų įtaką dabartiniam gyvenimui. Vis dėlto, psichologinė literatūra gali būti sunkiai įkandama šios srities nestudijuojančiam skaitytojui. Interneto knygynas patogupirkti.lt dalijasi 6 svarbiomis, tačiau lengvai suprantamomis psichologinėmis knygomis, kurias verta perskaityti visiems, norintiems iš tiesų geriau pažinti save.
- Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“
Psichologė Janet Geringer Woititz supažindina skaitytojus su priklausomybių kamuojamomis, nedarniomis šeimomis. Tiksliau – tokiose šeimose užaugusiais vaikais. Knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai“ autorė apžvelgia, kokias vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, turi daugybė alkoholizmą šeimoje patyrusių žmonių.
Tokiose šeimose dažnai vyraudavo įprastas scenarijus – vienas iš šeimos narių geria, yra paleidęs savo gyvenimą iš rankų, o kitas bando sukontroliuoti situaciją, pyksta, maldauja, kad geriantysis pasikeistų. Būna ir tokių situacijų, kai abu tėvai girtuokliauja, o vaikas yra priverstas būti savarankiškas, bando sustabdyti tėvų konfliktus ir nebeturi vietos savo jausmams. Šioje knygoje psichologė pataria, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir, įdėjus pastangų, pakeisti bruožus, kurie apsunkina gyvenimą.
Tiesa, knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“ neiškart virto bestseleriu – iš pradžių daugybė leidėjų J. G. Woititz rankraštį atmetė, esą jos aprašyta problema buvo pernelyg išpūsta ir veikiau verta lankstinuko nei visos knygos. Vis dėlto, 1983 m. pasirodė pirmasis knygos leidimas, tačiau ir tada jis knygynų nedomino – knyga buvo platinama pagal užsakymus paštu, apie ją iš lūpų į lūpas dalindavosi knygą perskaitę ir besigydantys suaugusių alkoholikų vaikai. Galiausiai, žinia apie šią knygą pradėjo plisti sparčiau, žmonių poreikis ugdyti savimonę išaugo kartu su siekiu išspręsti vaikystės traumas ir leidinys pasiekė knygynų lentynas. Ši tema taip pat yra tęsiama naujausiai išleistoje autorės knygoje „Artumo siekis“.
- Melody Beattie „Ne-priklausomi: kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi“
Kopriklausomybė – elgesio modelis, vis dažniau sutinkamas šiuolaikinių žmonių gyvenimuose. Deja tik nedaugelis geba jį pastebėti ir su juo susidoroti. Amerikiečių psichologė Melody Beattie knygoje „Ne-priklausomi: kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi“ pasakoja apie asmenis, pernelyg nerimaujančius dėl kitų elgesio, todėl siekiančius nuolat kontroliuoti kitus. Nuo kopriklausomybės dažnai kenčia alkoholikų, narkomanų lošėjų ar net darboholikų artimieji, tačiau su ja susiduria ir turintys itin rūpestingus tėvus arba labai valdingus sutuoktinius.
Knygoje autorė moko skaitytojus, kaip sau padėti, jei nuosavas gyvenimas tampa nebesvarbus ir diena iš dienos yra skiriama kitam, visiškai pamirštant save. Pasak psichologės, kopriklausomieji šiais nerimo ir įtempto gyvenimo laikais sulaukia per mažai dėmesio – visi juos laiko sergančiųjų artimaisiais, o ne tais, kuriems taip pat reikia pagalbos.
- Beattie dalijasi sukauptomis žiniomis iš asmeninės patirties – kamuojama įvairių priklausomybių ir psichologinių problemų, ji alkoholike tapo vos trylikos metų. Po daugybės metų darbo ji sugebėjo išsikapstyti ir savo išmoktas pamokas aprašo skaitytojams. Psichologės knyga taps kelrodžiu tiems, kurie nebenori būti manipuliuojami kitų ir siekia išmokti, kaip išlipti sausiems iš kopriklausomybės liūno.
- Danutė Gailienė „Ką jie mums padarė“
Vilniaus universiteto profesorė, daktarė Danutė Gailienė yra pagarsėjusi dėl darbų savižudybių ir psichologinių sutrikimų srityje. Knygoje „Ką jie mums padarė“, mokslininkė aptaria, kaip žmones veikia traumuojanti patirtis, kur yra jų stiprybės šaltiniai, kokių padarinių sukelia kolektyvinės traumos visuomenės atminčiai ir dabartiniam gyvenimui, ir kodėl taip svarbu apie tai kalbėtis.
Nors knyga pirmą kartą buvo išleista 2008 m., skaitytojų pageidavimu ji buvo pakartotinai perleista, o pastaraisiais metais ypač aktuali ir skaitoma karo Ukrainoje kontekste. D. Gailienė detaliai ir suprantamai atskleidžia, kodėl svarbu nenusigręžti nuo istorinių skaudulių ir kaip iš to sugebėti pasisemti teigiamų patirčių.
Autorė apie rimtas psichologines temas sugeba kalbėti labai paprastai ir prieinama forma, psichologinio išsilavinimo neturinčiam skaitytojui. Pasitelkdama kitus gerai žinomų kūrinių pavyzdžius – Balio Sruogos „Dievų mišką“, Viktor E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“ ir net Kristijono Donelaičio „Metus“, ji pasakoja, kodėl negalima staiga imti ir užmiršti skaudžios, pamokančios praeities ir laimingai gyventi ateitimi. Knyga „Ką jie mums padarė“ – akylas ir gilus žvilgsnis į tai, kokią žalą asmenybė bei visa visuomenė patiria priespaudoje ir kokią įtaką tai turi socialiniams žmonių ryšiams.
- Irvin D. Yalom „Žiūrėti į saulę: kaip įveikti mirties baimę“
Mirties baimė – tema, kamuojanti žmoniją daugelį šimtmečių. Juk dažniausiai bijoma to, kas yra nepažįstama, nekontroliuojama. Mirtis visais laikais būdavo apibūdinama tarsi tamsus šešėlis, nuolat tykantis šalia, nuo kurio neįmanoma pasprukti. Kaip atpažinti užslėptą mirties baimę ir su ja susidoroti, jog ši netaptų paralyžiuojančia, moko amerikiečių psichoterapeutas Irvin D. Yalom knygoje „Žiūrėti į saulę: kaip įveikti mirties baimę“.
Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susiduria su artimųjų, draugų ar augintinių mirtimi, o labiausiai, kartais ir nesąmoningai, kamuoja baugumas dėl savo gyvenimo kelionės pabaigos. Autorius knygoje nagrinėja egzistencinius gyvenimo ir mirties klausimus, pasitelkęs antikos filosofus ir garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, diskutuoja, kaip neprarasti noro gyventi, jei viskam ir taip lemta išnykti, kaip atsiduoti gyvenimui visa širdimi ir susitaikyti su mintimis apie mirtį. Visgi, I. D. Yalom pabrėžia svarbiausią tiesą – jog nuo baimės gydo ne teorija ar idėjos, o šilti žmonių tarpusavio santykiai.
- Jonice Webb, Christine Musello „Iš emocinės tuštumos“
Jeigu kankina tuštumos pojūtis, dienos atrodo pilkos, net kai už lango pradeda žaliuoti pavasaris, o viduje nuolat spengia jausmas, jog iki pilnos laimės visada kažko trūksta – psichologės, daktarės Jonice Webb ir Christine Musello knygoje „Iš emocinės tuštumos“ kviečia atkreipti dėmesį ne į tai, kas nutiko vaikystėje, o į tai, ko galbūt nepatyrėte.
Autorės teigia, jog visos problemų šaknys slypi emocinio ryšio su vaikystėje svarbiais žmonėmis trūkume. Jei vaikai būdavo emociškai apleisti tėvų, tapę suaugusiais jie nemoka išsiugdyti emocinio ryšio su savimi, nesugeba jaustis pilnaverčiais žmonėmis ir apsunkina asmeninius santykius. Vis dėlto, psichologės knygoje ne tik gilinasi į priežastis, kaip išsivysto emocinė tuštuma, bet ir pateikia efektyvias gijimo strategijas.
- Harriet Lerner „Pykčio šokis“
Pyktį patiriame kiekvienas – kartais jį praryjame tarsi karčią piliulę ir neigiame, jog šis išvis buvo pasirodęs, kartais išliejame iš visų jėgų taip, jog po to patiriamas bejėgiškumas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų verčia rausti iš gėdos. Norintiems geriau suprasti, kodėl pyktis yra svarbi emocija ir kaip su ja teisingai elgtis, rekomenduojama į rankas paimti klasika virtusią garsios amerikiečių psichoterapeutės knygą „Pykčio šokis“.
Pasak autorės, pyktis – tai energija, kuri padeda pasikeisti. Ji tikina, jog galinga pykčio jėga žmogui yra duota ne be reikalo – tinkamai įgalinta ji gali padėti keisti netenkinančias situacijas. Pyktis gali motyvuoti, padėti suprasti save ir tapti stipresniu, tačiau norint išmokti jį valdyti – reikia gebėti pakeisti kelis šokio žingsnelius.
