Prarasti piniginę yra didžiulis stresas daugumai iš mūsų. Paprastai joje laikome savo visas kreditines korteles, kurias, pametus piniginę, reikia užblokuoti. Daugelis iš mūsų tikimės, kad kažkas ras ją ir grąžins mums, tačiau negalime ilgai laukti…
Studentas Justinas Terelas ilgai laukė, kai rado stovėjimo aikštelėje gulinčią kažkieno piniginę. Jis nusprendė aikštelėje palaukti, tikėdamasis, kad savininkas grįš. Kai tai neatsitiko, jis pasižiūrėjo į piniginės vidų, kad surastų adresą, kuriuo galėtų ją grąžinti.
Po kelių savaičių jis gavo jaudinantį laišką, kuris privertė jį suprasti, kaip gerai jis pasielgė, jog grąžino piniginę jos savininkui. Justinas gyvena Šiaurės Karolinoje. Jis mokosi ir dirba vietinėje pakavimo įmonėje.
Vieną dieną, kai vaikinas grįžinėjo namo iš darbo, jis užsuko į prekybos centrą. Eidamas atgal į mašiną, staiga pamatė kažką ant žemės. Šalia jo automobilio buvo piniginė. Kai kurie žmonės pasiimtų ją ir joje buvusius pinigus, bet Justinas ne toks.
Vaikinas 15 minučių laukė, kol grįš savininkas. Kai niekas nepasirodė, Justinas nusprendė pasižvalgyti po piniginės vidų, tikėdamasis rasti savininko adresą.
Justinas nuvyko rastu adresu. Ten jis sutiko piniginės savininką vyrą, vardu Krisas, ir jo žmoną Pyč. Pora buvo labai dėkinga Justinui. Jie sakė, kad vaikinas pasielgė labai gerai.
Tada, po kelių savaičių, Justinas gavo jaudinantį laišką: „Justinai, Jums rašo Pyč. Mes susitikome, kai jūs atėjote į mūsų namus ir grąžinote mano vyro piniginę. Jis paprašė manęs atsiųsti jums 50 dolerių kaip padėką už jūsų gerą darbą. Atsiprašau, kad taip ilgai užtrukau. Deja, prieš kelias savaites Krisas mirė ir aš tiesiog apie tai pamiršau…“
Geras žmogus
Kol Justinas negavo laiško, jo šeima net nežinojo apie šį įvykį, tačiau jie nenustebo. „Justinas visada buvo paslaugus ir sąžiningas žmogus“, – WGHP pasakojo šeimos draugė Kendra Roister.
