Kai nepriimame savęs, nerandame ramybės ir mums rodosi, kad visas pasaulis prieš mus nusiteikęs. Niekas, ką sugalvojame, nepasiteisina, pergalės neatneša džiaugsmo ir pats gyvenimas virsta kančia. Tada būtina sustoti ir atidžiai pažvelgti į save, savo vidų. Ką darome ne taip? Kodėl bėgame nuo savęs? Labai dažnai tai nutinka moterims, kurios užmiršta savo prigimtį ir netgi bando ją atstumti. Šie požymiai tai ir išduoda.
Darboholizmas
Kartais gyvenimas priverčia moterį nusiimti karūną ir kovoti už išgyvenimą. Tai normalu. Bet jei jums ir jūsų artimiesiems negresia pavojus, šalia yra vyras, į kurį galite atsiremti, o jūs ir toliau ariate kaip arklys, dirbate daugiau nei visą darbo dieną, pakankamai neišsimiegate, vadinasi, kažkur pasukote ne tuo keliu.
Moters tikslas yra kaupti energiją ir perduoti ją savo mylimiesiems – vaikams, vyrui, tėvams, gamtai. Darbas yra tik gyvenimo dalis. Idealiu atveju geriausia savo pomėgį paversti darbu, nes tada jis jus įkvėps, atitrauks nuo rutinos ir leis pasireikšti kūrybiškai. Tuomet turėsite jėgų kam nors daugiau nei vien aklam arimui.
Sąmoningas vienišės gyvenimo pasirinkimas
Iš tiesų sėkminga karjera ir asmeninė nepriklausomybė skamba daug įdomiau nei įsipareigojimas kitam žmogui. Gyventi vienam yra lengviau. Nereikia prie nieko taikytis, kuo nors rūpintis, eikvoti laiką ir nervus. Būti vienam yra patogu. Deja, prigimtinė moters savirealizacija įmanoma tik šeimoje.
Nesugebėjimas atsipalaiduoti
Sukatės rate kaip koks žiurkėnas ir neturite laiko sustoti, pastovėti priešais veidrodį, išgerti puodelio kvapnios arbatos. Tai dar vienas ženklas, kad nepriimate savo moteriškos prigimties. Moters prigimtis yra papuošti šį pasaulį, pripildyti jį meile ir prasme. Tam ji privalo pati mokėti džiaugtis, gyventi ramiai, pasitikėti pasauliu. Jei visur skubate, vėluojate, nepailsite, prarandate savo moteriškumą.
Nesugebėjimas paprašyti pagalbos
Moteriška prigimtis yra švelni ir jausminga. Tikra moteris gali viską padaryti pati, tačiau labiau yra linkusi ieškoti sąjungininkų. Jei jums sunku perduoti vadeles į kieno nors kito rankas, esate įpratusi viską nešti ant savo pečių, priimti vienpusiškus sprendimus, ilgainiui susipyksite su savimi ir savo prigimtimi. Tai, kad retkarčiais paprašysite pagalbos, nepavers jūsų silpna moterimi. Priešingai, elgsitės protingai.
Apsileidimas
Moteris, praradusi ryšį su savo prigimtimi, teikia pirmenybę patogumui, o ne grožiui. Kam jai reikia nepatogios suknelės, sunkiai prižiūrimų ilgų plaukų, aukštų kulniukų? Ji gali užsimauti džinsus, surišti riebaluotus plaukus į kasą ir dėl nieko nesijaudinti. Tokia moteris nenori tvarkyti savo kūno, diegti sveikų įpročių, leisti pinigų kosmetikai ir manikiūrui. Kitaip tariant, ji taupo savo išvaizdos ir savijautos sąskaita. Toks taupymas neatneš gyvenimo džiaugsmo.
Nenoras kurti jaukumą
Nekenčiate ruošti pusryčių, valyti ir tvarkyti namų? Nematote prasmės pirkti šilkinės patalynės, patogių šlepečių? Bet jei nenorite rūpintis savo artimaisiais ir namų atmosfera, tada ką tikitės gauti mainais? Nesilaikyti stereotipinių moters pareigų iš esmės nėra blogai, tačiau kažkas juk turi kurti jaukumą šeimoje, kad visi šeimos nariai jaustųsi mylimi ir laimingi.
Neprivalote sutikti su visai išvardintais punktais. Tačiau jei jaučiate, kad gyvenate ne visai harmonijoje su savimi, atkreipkite į juos dėmesį. Galbūt būtent čia slypi bėda. Galbūt vis dėlto jums reikia priimti moterišką prigimtį, kad ir kokia pasenusi ji atrodyti iš šių, modernių laikų perspektyvos.
