Spartus neurologijos vystymasis parodė, kad smegenys gali persiprogramuoti ir mes tiesiogiai dalyvaujame šiame procese.
Neuroplastiškumas yra terminas, apibūdinantis ilgalaikius smegenų pokyčius žmogaus gyvenime. Tai tikrai nuostabus dalykas.
Dėl šios savybės galime:
padidinti savo IQ
išmokti naujų įgūdžių, kurie gali pakeisti mūsų gyvenimą
atsigauti nuo tam tikrų smegenų pažeidimų
pagerinti savo emocinę sveikatą
atprasti nuo žalingo elgesio, įsitikinimų ir įpročių
Tačiau galime perprogramuoti smegenis ir į blogąją pusę!
Laimei, mes turime gebėjimą atpažinti žalingą elgesį, įsitikinimus ir įpročius. Tai suteikia mums galimybę su jais susidoroti!
Neigiami įpročiai gali pakeisti smegenis į blogąją pusę. Teigiami įpročiai veiks jas teigiamai.
Taigi neuroplastika gali būti ir problemų priežastis, ir jų sprendimas.
Tikrai esate sutikę žmonių, kurie nuolat reiškia neigiamas emocijas, visada yra viskuo nepatenkinti. Tokie žmonės erzina tiek draugus, tiek šeimą. Jie nepriima kritikos, nes nesupranta, kad daro kažką negerai.
Visi skundžiamės, kiekvienas iš mūsų periodiškai paburba, tačiau kai kurie žmonės tai daro daug dažniau nei kiti. Paprastai jie priklauso vienai iš 3 grupių.
1. Verkšlentojai, kurie stengiasi pritraukti dėmesį, skundžiasi ir apgailestauja
Jie visada kalba apie tai, kaip blogai gyvena ir visada daug blogiau nei kiti. Žmonės, kurie racionaliai mąsto, paprastai tokius žmones ignoruoja, kad išvengtų nereikalingos neigiamos psichinės energijos.
2. Lėtiniai verkšlentojai
Šie žmonės gyvena nuolatinėje verkšlenimo būsenoje. Net jei garsiai to neišsako, gailisi savęs viduje. Psichologai šį elgesį vadina „minties ar problemos išgyvenimu iš naujo be pabaigos“.
3. Mažo emocinio intelekto verkšlentojai
Tokiems žmonėms trūksta empatijos. Jų nedomina jūsų požiūris, mintys ar jausmai. Jūs esate tik laisvos ausys. Jie stengsis kalbėti visomis progomis.
Verkšlenimas, nuolatinis skundimasis dėl gyvenimo neišvengiamai keičia minčių procesus. Mintys tampa įsitikinimais, o jie ilgainiui suponuoja atitinkamus veiksmus. Sukuriame pasikartojantį neigiamą elgesį.
Ar smegenys kaltos dėl tokio neigiamo mąstymo?
Mūsų smegenys yra linkusios daugiau dėmesio skirti neigiamiems dalykams nei teigiamiems.
Pasak vieno neurologo, neigiami stimulai sukelia daugiau nervinės veiklos nei tokio pat stiprumo teigiami. Jie taip pat suvokiami lengviau ir greičiau.
Išvados
Neįmanoma nuolat patirti laimės jausmo. To ir nereikia siekti. Tačiau visomis priemonėmis turime kovoti su neigiamu mąstymu.
Tyrimai pakartotinai įrodė, kad meditacija ir sąmoningumo ugdymas yra bene galingiausi įrankiai sprendžiant negatyvaus mąstymo problemą.
Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė, kad kasdien medituojantys žmonės mąsto pozityviau nei tie, kurie tuo neužsiima.
Įgykite meditacijos ir tinkamo kvėpavimo pagrindų, susidarykite tvarkaraštį ir praktikuokitės, kada jums tinka.
15-20 minučių kasdienė meditacija gali lemti rimtus pokyčius jūsų gyvenime. Ir smegenyse!
Būkite sveiki ir laimingi!
