Švedų neurologas Jonas Frisenas atsakė į šį, regis, jums paprastą klausimą: kiekvienam suaugusiajam vidutiniškai penkiolika su puse metų.

REKLAMA

Jei, pavyzdžiui, jūsų pase yra šešiasdešimt, tada jūsų akių lęšiai yra vidutiniškai 22 savaitėmis vyresni (!), jūsų smegenys yra maždaug vienodo amžiaus, tačiau jūsų oda yra tik dviejų savaičių amžiaus. Tarpšonkauliniai raumenys 37–40 metų žmonių, kaip paaiškėjo, vidutiniškai yra 15,1 metų amžiaus, o žarnyno ląstelės (išskyrus epitelį) – 15,9 metų.

REKLAMA

Iš vienos populiariosios mokslo knygos atkeliavo teiginys: per septynerius metus mūsų kūnas beveik visiškai atsinaujina. Senos ląstelės palaipsniui miršta, o jų vietą užima naujos.

Ląstelės iš tiesų atsinaujina, tačiau iš kur mitinis skaičius „septyni“, niekas nežino. Kai kurioms ląstelėms atnaujinimo laikotarpis nustatytas daugiau ar mažiau tiksliai, būtent: 150 dienų kraujo ląstelėms, kurių atsinaujinimą galima stebėti po kraujo perpylimo, o dvi savaites – odos ląstelėms, kurios atsiranda odos giliuose sluoksniuose, palaipsniui migruoja į paviršių, čia miršta ir nusišveičia nuo žmogaus judesių.

REKLAMA

Mūsų kūnas nuolat atsinaujina. Per vieną dieną jame atsiranda milijonai naujų ląstelių, o milijonai senų miršta. Ląstelės, kurios liečiasi su išorine aplinka, atsinaujina greičiausiai. Pavyzdžiui, odos ląstelės vidutiniškai atsinaujina per tris savaites, o vidinių žarnyno sienelių ląstelės (kuriuos sudaro maži gaureliai, absorbuojantys maisto medžiagas iš maisto) – per 3–5 dienas.

REKLAMA

Receptorių ląstelės ant liežuvio paviršiaus, kurios padeda atskirti maisto skonį, atsinaujina kas 10 dienų. Kraujo ląstelės – eritrocitai – vidutiniškai atsinaujina per 120 dienų, todėl, norint pamatyti mūsų kūno pokyčių vaizdą, rekomenduojama kas pusmetį atlikti bendrą kraujo tyrimą.

REKLAMA

Kepenų ląstelės atsinaujina kas 300–500 dienų. Jei atsisakysite alkoholio, nevalgysite riebaus ir aštraus maisto, nevartosite vaistų, kepenys gali visiškai išvalyti per 8 savaites. Beje, kepenys yra vienintelis mūsų kūno organas, galintis visiškai atsistatyti, net esant 75% audinių praradimui.

REKLAMA

Alveolės (bronchų galuose esantys oro maišeliai) atsinaujina per vienerius metus, o ląstelės plaučių paviršiuje – kas 2–3 savaites.

Kaulinis audinys nuolat atsinaujina – kaulų sugijimas po lūžių įvyksta būtent dėl ​​jo atsinaujinimo. Tačiau norint, kad mūsų skeletas būtų visiškai atnaujintas, reikia nuo 7 iki 10 metų.

REKLAMA

Nagai ant rankų per mėnesį išauga 3-4 mm., o plaukai vidutiniškai vienu centimetru. Plaukai gali visiškai pasikeisti per kelerius metus, priklausomai nuo jų ilgio. Manoma, kad vyrams plaukai keičiasi kas trejus metus, o moterims šis ciklas gali siekti septynerius ir daugiau metų.

REKLAMA

Kuo sudėtingesnė audinio struktūra ir funkcija, tuo ilgesnis jo atsinaujinimo procesas. Mūsų kūne nervinis audinys laikomas sudėtingiausia struktūra.

Ir nors anksčiau mokslininkai buvo įsitikinę, kad jis neatsigauna, dabar paaiškėjo, kad jame galimi regeneraciniai procesai. Smegenys, akių lęšiai ir širdis mokslininkams taip pat turi daug neišspręstų paslapčių, nes šie organai dar nėra visiškai ištyrinėti. Šiuo metu mokslininkai mano, kad jų regeneracijos procesas yra labai sunkus ir beveik neįmanomas.

REKLAMA

Kaip neurologą, Joną Frieseną, žinoma, labiausiai domina smegenys. Iš tyrimų, atliktų su gyvūnais, taip pat su vienu pacientu, mirusiu nuo vėžio ir sutikusio į jo smegenis įšvirkšti silpnai radioaktyvų izotopą tapo aišku, kad po gimimo nauji neuronai atsiranda tik dviejose srityse – hipokampe (seniausioje ir giliausioje nugrimzdusioje į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalyje) ir aplink smegenų skilvelius.

REKLAMA

Iki šiol nauju metodu buvo matuojamas tik kelių smegenų sričių amžius. Pasak Frieseno, smegenėlių ląstelės yra vidutiniškai 2,9 metų jaunesnės už patį žmogų.

REKLAMA

Smegenėlės, kaip žinote, yra atsakingos už judesių koordinavimą, o su vaikų amžiumi ji palaipsniui gerėja, todėl galima manyti, kad maždaug per trejus metus smegenėlės pagaliau susiformuoja. Smegenų žievė turi tokį patį amžių, kaip ir pats žmogus, tai yra, nauji neuronai jose neatsistato visą gyvenimą. Likusios smegenų dalys vis dar tiriamos.

REKLAMA

Atskirų audinių ir organų amžius matuojamas ne dėl smalsumo. Žinodami ląstelių kaitos greitį, galime sužinoti, kaip gydyti kataraktą, nutukimą ir kai kurias nervų ligas. 2004 m. Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad depresijos metu hipokampe atsiranda per mažai naujų neuronų, o kai kurie vaistai nuo depresijos skatina šį procesą.

Alzheimerio liga taip pat siejama su nepakankama hipokampo neurogeneze. Sergant Parkinsono liga, kiek žinoma, senų ląstelių žūtis nėra subalansuota, atsiradus naujoms ląstelėms.

REKLAMA

Žinojimas, kaip dažnai žmonėms atsiranda naujų riebalų ląstelių, padės gydyti nutukimą. Iki šiol niekas nežino, ar ši liga yra susijusi su riebalų ląstelių skaičiaus, ar dydžio padidėjimu. Žinant naujų kepenų ir kasos ląstelių atsinaujinimo dažnį, bus galima nustatyti naujus kepenų vėžio ir diabeto diagnozavimo ir gydymo metodus.

REKLAMA

Širdies raumenų ląstelių amžiaus klausimas yra labai aktualus. Ekspertai mano, kad mirštančias ląsteles pakeičia pluoštinis jungiamasis audinys, todėl širdies raumenys ilgainiui silpsta. Tačiau tikslių duomenų dar nėra. Jonas Friesenas ir jo komanda šiuo metu dirba, bandydami nustatydami širdies amžių.

REKLAMA

Amerikiečiai išmoko matuoti akies lęšiuko amžių. Centrinė jo dalis susidaro iš skaidrių ląstelių šeštąją embriono gyvenimo savaitę ir lieka visam gyvenimui. Tačiau aplink akies lęšiuko periferiją nuolat atsistato naujos ląstelės, todėl lęšiukas tampa storesnis ir mažiau lankstus, o tai turi įtakos jo gebėjimui sufokusuoti vaizdą.

REKLAMA

Nagrinėdami šį procesą, galime rasti būdų, kaip kataraktos atsiradimą atidėti penkeriems metams, sako Bruce’as Buchholzas iš Livermore nacionalinės laboratorijos (JAV), kuris atlieka Kalifornijos universiteto ir Friseno laboratorijos tiekiamų mėginių masės spektrometrinius matavimus.

Bet jei daugelis mūsų kūno „detalių“ yra nuolat atnaujinamos ir dėl to pasirodo daug jaunesnės už jų savininką, kyla keletas klausimų. Pavyzdžiui, jei viršutinis odos sluoksnis yra tik dviejų savaičių amžiaus, kodėl ji visą gyvenimą neišlieka lygi ir rausva, kaip dviejų savaičių kūdikio?

REKLAMA

Jei raumenims yra apie 15 metų, kodėl 60 metų moteris yra mažiau judri ir ne tokia guvi, kaip 15 metų mergaitė? Priežastis yra mitochondrijų DNR. Žala kaupiasi greičiau, nei ląstelės branduolio DNR. Štai kodėl oda laikui bėgant sensta: mitochondrijų mutacijos pablogina jos svarbios sudedamosios medžiagos – kolageno – kokybę.

Komentarai:

Griežtai draudžiama Zinoti.lt portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Zinoti.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Zinoti.lt šaltinį. Ši informacija yra Zinoti.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu [email protected].