Tuščio lizdo sindromas nėra psichinis sutrikimas ar klinikinė diagnozė. Tai terminas, naudojamas apibūdinti gilaus liūdesio, ilgesio ir vienatvės jausmą, kurį patyria tėvai, kai jų vaikai užauga ir palieka namus.
Žinoma, ne visi tėvai susiduria su tuščio lizdo sindromu, tačiau vis tiek verta žinoti, kam pasiruošti.
Koks tas tuščio lizdo sindromas?
Tai labiau būdinga motinoms, kurių pagrindinė atsakomybė yra rūpintis savo vaikais. Sindromą gali apsunkinti kiti tuo pačiu metu vykstantys gyvenimo įvykiai: išėjimas į pensiją, menopauzė ar skyrybos.
Tėvai tikrai patirs neigiamų emocijų, kai vaikas išskris iš lizdo ir nebebus jų tiesiogiai vadovaujamas bei prižiūrimas. Liūdesio ir ilgesio lygiai skiriasi. Kuo stipriau tėvai įsitraukia į vaiko gyvenimą ir darbą, pamiršdami apie save, tuo didesnė emocinio perversmo, kančios ir sielvarto tikimybė.
Kaip išvengti tuščio lizdo sindromo?
Nėra stebuklingo recepto. Tačiau yra būdų, šią būklę sušvelninti. Svarbiausia yra vaiko paruošimas „išskristi“ iš lizdo, palaikymas, turėjimas savo interesų ir poreikių bei investavimas į jo santuoką ar santykius.
1. Padėkite vaikui pasiruošti „išėjimui“ iš lizdo
Daugeliui tėvų, patyrusių šį sindromą, ilgesio jausmas dažnai būna susijęs su mintimi, kad jų vaikas dar nepasirengęs išeiti į pasaulį. Todėl paruoškite jį iš anksto.
Ar jis moka gaminti maistą pats? Ar susidoroja su buitine technika? Ar turi viską, kas reikalinga gyventi naujame būste? Padėkite jam pasiruošti išvykimui, išmokydami pagrindinių gyvenimo įgūdžių, kurie bus reikalingi išgyvenimui ir sėkmei.
2. Nuraminkite save ir savo vaiką
Jūsų suaugęs vaikas taip pat gali patirti stresą dėl gyvenimo pokyčių. Dabar jis turi naują namą (butą, bendrabutį). Leiskite vaikui žinoti, kad tėvų namų durys jam visada yra atviros. Jūs vis dar esate viena šeima, net jei esate nutolę vienas nuo kito.
Jūs visada būsite jo apsauga ir palaikymas. Būtinai papasakokite vaikui apie savo besąlyginę meilę ir palaikymą. Tai yra pagrindas, užtikrinantis artimus ir sveikus santykius. Beje, tai nereiškia, kad turėtumėte būti „piniginė“ savo suaugusiems vaikams.
3. Jūs turite domėtis ir užsiimti ne tik savo vaikais
Kad nepajaustų tuštumos, kai vaikas išeina iš namų, skirkite laiko pomėgiams ir veikloms, kurios nėra susijusios su šeima ir vaikais. Visi turime daryti tai, kas mus domina.
Tai nereiškia, kad tapsite savanaudžiai. Tiesiog skirsite laiko sau kaip visavertis žmogus.
4. Nepamirškite savo santuokos (santykių)
Kol vaikas dar namie, pradėkite stiprinti savo santykius su sutuoktiniu ar partneriu. Kasdien bendraukite, veskite pokalbius, kurie sukasi ne vien apie vaikus. Suraskite bendrų pomėgių.
Kai vaikas užaugs ir jus paliks, jūs liksite kartu tuščiame name. Ši tyla gali gąsdinti, jei nemokėsite gyventi tik kartu.
