Apklausos rodo, kad dešra vienas populiariausių pusryčiams valgomų maisto produktų: ji savo populiarumu nusileidžia tik sūriui ir duonai.
Tenka pastebėti, kad dešros gaminių pardavimas pastaraisiais metais yra sparčiai augantis. Dažniausiu pirkėjų pasirinkimu tampa virtos dešros ir dešrelės, kurias net 44% pirkėjų vartoja kasdien ar bent kelis kartus per savaitę. Biotechnologijų ir maisto saugos tyrimų centro dietologė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova papasakojo, ko galima tikėtis, jei dešra bus įtraukiama į kasdienės mitybos racioną: kai kurios įžvalgos gali jus kaip reikiant nustebinti.
Natalija Denisova teigia, kad nieko blogo nenutiks, jei kelis dešros gabalėlius suvalgysime 2-3 kartus per savaitę, tačiau kas kita, jei tokius gaminius valgysime kiekvieną dieną.
Dešrose ir dešrelėse nėra daug baltymų, tačiau jose gausu riebalų ir kitų priedų. Pavyzdžiui, 100 g virtos jautienos dešros yra 16-17% riebalų, 100 g virtos pieniškos dešros – 22-24%, o rūkytoje dešroje gali būti nuo 30 iki 67 procentų riebalų. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kasdieniame maisto racione rekomenduojamas riebalų kiekis neturėtų viršyti 30 procentų.
Dešroje esančių kalorijų kiekis gali svyruoti nuo 200 iki 600 kcal, todėl toks maistas tikrai netiks besilaikantiems dietos. Maža to, riebalų perteklius maiste lemia svorio augimą ir didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Hipertenzijos ir edemos išsivystymo rizika
Jei reguliariai valgysite rūkytus mėsos gaminius, hipertenzijos ir edemos išsivystymo rizika bus gerokai didesnė. To priežastis – didelis druskos kiekis: 100 g dešros yra maždaug 2,5 g druskos (kai kuriuose rūkytuose mėsos gaminiuose druskos kiekis gali būti ir gerokai didesnis). Vertėtų nepamiršti, kad rekomenduojama druskos paros norma neturėtų būti didesnė nei 5-6 gramai.
Kai organizmas nuolatos gauna daugiau natrio nei reikia, audiniuose ima kauptis skysčiai, padidėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir inkstų ligomis. Būtent todėl padidėja širdies apkrova. Jei reguliariai valgote dešrą ir dešreles, turėtumėte labai stebėti kituose maisto produktuose esantį druskos kiekį ir jo neviršyti.
Didesnė onkologinių ligų tikimybė
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai mano, kad reguliarus dešros ir dešrelių vartojimas yra ne mažiau pavojingas nei rūkymas. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, kasdien suvalgius 50 gramų perdirbtos mėsos (dešros, dešrelių ar šoninės) tikimybė susirgti žarnyno vėžiu padidėja net 18 proc. Žinoma, čia kalbama tik apie tikimybę. Nereikėtų pamiršti, kad ir keptoje raudonoje mėsoje yra kancerogenų, kurie susidaro termiškai apdorojant mėsą ir kaitinant aminorūgštis.
Kai kuriose rūkytose dešrelėse yra benzpireno, kuris taip pat didina tikimybę susirgti vėžiu. Nors mokslininkai teigia, kad būtent genetika yra vienas reikšmingiausių faktorių, lemiančių tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tačiau neigiami išoriniai veiksniai taip pat yra labai svarbūs.
