Nors koronavirusas jam nebuvo diagnozuotas, 50 m. vyras nusižudė, kad apsaugotų savo šeimą nuo galimo užsikrėtimo, nes įtarė, jog gali būti užsikrėtęs pats.
Indijoje, Andra Pradeše gyvenantis Balakrishna nuo vasario 1 dienos kosėjo ir karščiavo. Po kelių dienų jis nuvyko į ligoninę apžiūrai, kur jam buvo diagnozuota šlapimo takų infekcija. Gydytojas išrašė jam vaistų ir rekomendavo nešioti kaukę, kad užkrato neplatintų kitiems. Po 2 dienų viešnagės Tirupatyje jis grįžo į kaimą, kuriame gyvena.
Nors vartojo vaistus, vyras nepasveiko ir nenustojo karščiuoti, todėl Balakshrina pamanė, kad gali būti užsikrėtęs koronavirusu.
„Mes sakėme, kad jis negalėjo užsikrėsti koronavirusu, nes tam būtų reikėję apsilankyti Kinijoje,“ – pasakojo vyro sūnus.
Kaimiečiai jam taip pat kartojo, kad jei būtų užsikrėtęs šiuo virusu, gydytojai būtų jį karantinavę ir neišleidę namo.
Tačiau Balakrishna nenustojo panikuoti ir net paskendo depresijoje, laikraštyje perskaitęs naujienas apie koronaviruso plitimą. Taip pat savo mobiliajame telefone jis žiūrėjo daugybę su koronavirusu susijusių vaizdo įrašų, kurie galėjo sustiprinti jo baimes.
Sūnus teigia, kad prieš mirtį tėvas elgėsi keistai. Jis užsidarė savo kambaryje ir mėtė daiktus į šeimos narius, sakydamas, kad šie laikytųsi toliau nuo jo, nes jis užsikrėtęs koronavirusu.
Kai tik jo tėvas pradėjo keistai elgtis, sūnus kreipėsi į atitinkamas vyriausybines institucijas ir paprašė pagalbos, bet jos pasakė, kad jam nėra ko jaudintis, nebent tėvas lankėsi Kinijoje.
„Nors tėvas buvo silpnos sveikatos, gydytojai nediagnozavo koronaviruso,“ – pasakoja sūnus.
Vieną vakarą Balakrishna išėjo iš namo ir užrakino jį iš lauko. Šeima puolė ieškoti vyro, tačiau Balakrishna buvo rastas pasikoręs ant medžio netoli savo motinos kapo.
„Tėvas labai bijojo, kad virusu užkrės mus. Jis tai padarė, kad apsaugotų mus,“ – teigia sūnus.
