Su priekaištais susiduriame visi. Turbūt bene kasdien išsakome bent po vieną priekaištą ir bent po vieną jų išgirstame. Dažnai net nepajaučiame, kaip imame priekaištauti kitiems, ir toks elgesys tampa norma. Deja, nuolatiniai priekaištai padaro daugiau žalos, nei duoda naudos. Jie griauna ne tik santykius, bet ir žmogaus savivertę. Kaip su jais kovoti?
Kas yra priekaištas?
Tai yra nepasitenkinimo išreiškimas ar trūkumų nurodymas. Dažnai jis išsakomas kaip kaltinimas arba siekiant sukelti kaltės jausmą. Neretai žmogus, kuriam priekaištaujama, puola gintis nuo jam beriamų kaltinimų, pažerdamas savų priekaištų. Tad nesvarbu, kaip pažvelgtume, priekaištas nėra teigiamas dalykas.
Priekaištauti gali įsimylėjėliai poroje, tėvai vaikams, viršininkai darbuotojams ir pan. Nuolatiniai priekaištai nuodija santykius. Atsiranda baimė vėl likti kaltam. Net jeigu priekaištas išsakomas su geru ketinimu, t. y. norint, kad žmogus atsižvelgtų į savo klaidas ir pasitaisytų, netinkamas jo suformulavimas pasiunčia žinutę, kad ne tik to žmogaus veiksmai, bet ir jis pats yra smerkiamas.
Kaip pakeisti priekaištą?
Už priekaišto dažniausiai slypi koks nors noras, kurį nežinome, kaip išreikšti. Norime žmogaus ko nors paprašyti, tačiau pasirenkame priekaišto formą, nes per kaltę žmogų suvaldyti ir palenkti savo pusėn yra lengviau.
Alternatyva priekaištui yra prašymas. Užuot kartoję „Tu ir vėl manęs neklausai“, galite ištarti „Prašau manęs paklausyti“. Ne „Vėl neišplovei indų“, o „Prašau kitą kartą išplauti indus“ ir pan. Taip pat svarbu paaiškinti, kodėl mums nepatinka žmogaus elgesys. Kitaip tariant, reikia kalbėtis.
Griaunanti priekaištų galia gali būti nukreipta nebūtinai į kitą žmogų. Dažnai priekaištaujame patys sau. Kuo smarkiau save smerkiame už kiekvieną žingsnį, tuo labiau griauname pasitikėjimą savimi. Jei jau sau priekaištaujame, vadinasi, esame nepatenkinti savimi. Tačiau naudingiau ne save engti, o nusistatyti nepasitenkinimo priežastį ir stengtis ją pašalinti.
Nepasiduokime akimirkos impulsams ir nepulkime priekaištauti tiek kitiems, tiek sau. Paieškokime kitokių žodžių, kurie mažiau žeistų, ir ne tik įvardinkime problemą, bet ir ją spręskime, kad nebebūtų dėl ko priekaištauti.
