Kiekviena mūsų gyvenimo diena yra puiki dovana. Kiekvieną mūsų gyvenimo dieną verta švęsti.
Ar prisimenate vaikystę? Kaip jus tempdavo į giminės šventes. Stalas būdavo nukrautas skanumynais, prie jo susėsdavo 15–20 žmonių kompanija. Moterys šurmuliuodavo, ar visiems užtenka maisto, o vyrai žvilgsniu sekdavo butelį ir pasakodavo anekdotus ar ginčydavosi dėl politikos.
Bet kalbama apie 90-uosius. Tada žmonės galėjo save palepinti tik daugybe skanių patiekalų.
Dabar matome kitokį vaizdą. Jaunos mamos varžosi, kuri iškels įspūdingesnę gimtadienio šventę savo vaikui. Ir kiekviena bando pralenkti kitą. Animatoriai, restoranai, svečiai žvaigždės, brangios dovanos. Vaikui ši ekstravagancija nereikalinga, tačiau tėvai ja patenkinti. O kaip kitaip? Pinigų tai yra ir reikia juos parodyti.
Yra moterų, kurios maitina savo šeimą vien makaronais, o švenčių dienomis eina į prašmatnų restoraną pasimėgauti aptarnavimu ir virtuve. Paklaustos, kodėl neįmanoma gyventi tolygiau, kiekvieną dieną valgyti šviežias daržoves ir vaisius, žuvį ir mėsą, užuot kartą per mėnesį valgius lašišos karpačą, jos išpučia akis ir sako, kad darbo dienos yra kasdienybė. O šventės yra šventės.
Išmintingiems ir tikrai laimingiems žmonėms šventė yra kiekvieną dieną. Jos neišsiskiria skaniu maistu, garsia muzika ar laisve nuo nekenčiamo darbo. Esmė slypi tame, kad kiekviena valanda yra džiaugsmas. Jis yra širdyje, sieloje, galvoje. Ir tada nereikia išorinio kontrasto, kardinaliai pakeisti mus supančios aplinkos.
Štai kaip tai išdėstė Dalai Lama:
„Aš nešvenčiu gimtadienių. Man atrodo, kad tai yra laiko gaišimas. Man ši diena niekuo nesiskiria nuo kitų. Tam tikra prasme kiekviena diena yra gimtadienis. Pabundate ryte, viskas yra šviežia ir nauja, o svarbiausia, kad ši nauja diena atneštų jums ką nors svarbaus.“
Ar sutinkate?
