Šis dėsnis sako, kad kiekvienas iš mūsų pritraukia prie savęs tam tikras situacijas ir per savo suvokimą apie aplinkinius galime pastebėti atspindžius to, kuo mes iš tikrųjų esame…
Prie viso to kančia ir skausmas leidžia suvokti, būtent kur turime pagyti, o džiaugsmas parodo, kas teikia laimę. Prisiminkite vieną svarbų dalyką: gyvenimas mums nėra atsitiktinumas, jis yra mūsų atspindys.
Yra dar viena svarbi gyvenimo išmintis. Viskas priklauso nuo atgalinio ryšio. Kai visiškai sutariate su aplinkiniais, galite nustatyti tarpusavio ryšį nesėkminguose santykiuose arba tam tikrą tvarką nuolatiniame darbo praradime dėl netinkamo požiūrio, tuomet gali būti dviejų tipų reakcijos į tai, kas vyksta.
Daugelis žmonių yra įpratę manyti, kad pasaulyje nėra teisybės, ir jie yra šios žalingos įtakos aukos. Kitų žmonių mąstymas nukreiptas kita linkme – jie suvokia, kad pasaulis visai nenori jų pasmerkti kančioms, tik duoda grįžtamąjį ryšį.
Tai, kaip mes suvokiame mus supantį pasaulį, priklauso tik nuo žmogaus intelekto išsivystymo lygio. Žmogus nesugeba užjausti kitų, kol negali nubrėžti ribos tarp savęs ir kitų žmonių. O kai žmogus išmoksta pastatyti save į kito vietą, tada tampa įmanoma būti gailestinga asmenybe ir suprasti kitą žmogų.
Žmogaus sąmoningas intelektas turi ribas nuo pat gimimo. Smegenys daug daro pasąmonės lygmenyje. Smegenų pasąmonės darbas sudaro 95% visų mūsų intelektualinių ir fiziologinių procesų. Tuo pačiu metu visi vidiniai jutimo organai veikia tik kartu su smegenimis. Jos filtruoja gaunamą informaciją ir atrenka tik būtiniausią, kad ją perduotų į sąmonę. Dėl šios priežasties daug lengviau nerimauti nei būti dėkingam – smegenys pirmenybę teikia grėsmei.
Tačiau yra ir dar kai kas. Yra daugybė dėsningumų ir elgesio šablonų, kurie yra atsakingi už įprastus mūsų veiksmus, vykstančius be mūsų žinios, pasąmonės lygmeniu. Tačiau mus supantis pasaulis yra ne kas kita, kaip savotiškas veidrodis: mes galime pamatyti, kas esame iš tikrųjų, žiūrėdami į žmonių reakciją, kurią patys ir iššaukiame.
Ir jei norite sužinoti, kaip jums sekasi, apsidairykite aplinkui. Nė viena atskirai paimta situacija negalės pateikti pilnos informacijos, o dabartiniai dėsningumai, santykiai ir elgesio linijos toli gražu nėra atsitiktinės.
Jei nuolatos užmezgate neigiamus, destruktyvius santykius, tai rodo, kad jūsų sieloje yra žaizda, kuri vis dar kraujuoja. Ir jūs turite sutelkti dėmesį į tai. O kai esate laimingas ir gyvenate subalansuotą gyvenimą ant pastovaus pagrindo, tai kalbama apie subalansuotą gyvenimo būdą, jūs vadovaujatės savo vertybėmis, tikslais ir troškimais.
Tiesą sakant, daug lengviau susitaikyti su pasaulio netvarka ir nesąžiningu elgesiu ir su tuo faktu, kad turime tik tai, kas mums leidžiama. Ir paprasčiau dėl atsakomybės atsisakymo, tai yra, kontrolės. Kai žmogus tampa auka ir apie tai paskelbia, klaidingai manydamas, kad tai ne jo kaltė, toks mąstymas jį automatiškai gelbsti nuo problemų. Asmuo, kuriam būdingas įsišaknijęs aukos elgesio modelis, visą laiką skųsis kitiems, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, taip pat, kad kiti žmonės išspręstų aukos problemą. Tiesiog gyvenimas ne taip veikia, ir todėl žmogus-auka nuolat vėl ir vėl atsiduria tose pačiose situacijose.
Šiai tvarkai yra daugybė paaiškinimų. Garsiausias yra atspindžio dėsnis. Jis pagrįstas tuo, kad pati būtis yra energetinė matrica, užpildyta žmogaus veiksmais ir mintimis. Todėl tai, kas vyksta mūsų gyvenime, nėra atsitiktinumas. Greičiau tai gali būti siejama su būdu išbandyti save.
Čia yra pati atspindžio dėsnio esmė: jei nesuprantame, ką laikome viduje ir palaikome tam tikrą vibracijų dažnį, tai niekada negalėsime su tuo susitaikyti, o taip pat keisti dažnį, kad gautume tai, ko norime iš savo gyvenimo. Galbūt tai didžiulė dovana – suprasti, kad mes patys esame atsakingi už savo gyvenimo problemas. Visa tai yra puikus pagrindas keistis.
Visa mūsų patirtis gyvenime yra mūsų asmeninio pasirinkimo reikalas, ar tai būtų prisirišimas pasąmonės lygmenyje, nesąmoninga elgesio linija, kažkokie įsišakniję įsitikinimai. Suprasdami tai, suteikiame sau galimybę rinktis dar kartą. Ir kai mums sakoma, kad devyniasdešimt procentų mūsų gyvenimo sudaro mūsų reakcija ir tik dešimt procentų tai, kas vyksta aplinkui. Kitaip tariant: mūsų gyvenimas priklauso tik nuo mūsų pačių. Tai, kaip mąstome, jaučiame, ką darome kiekvieną dieną, turi didžiulį ryšį su mūsų gebėjimu kontroliuoti.
Vienas iš būdų panaudoti atspindžio dėsnį savo naudai yra pakeisti savo gyvenimą. Pagalvokite, kur norite būti po šešių mėnesių ar poros metų, o tada galutinį tikslą padalykite į dienos, savaitės ir pan. mažus tikslus. Toks požiūris padės būti sąmoningesniu žmogumi tiek savo veiksmuose ir poelgiuose, tiek kasdieniuose darbuose ir bendruose planuose.
Ar žinote, kuo skiriasi tie, kurie prisiėmė atsakomybę ir kontroliuoja savo gyvenimą, nuo tų žmonių, kurie nuolat nerimauja, jaučiasi bejėgiai ir priskiria save aukoms? Skirtumas yra vidinės ir išorinės kontrolės santykyje.
Beje, kontrolė yra žmogaus savybė perkelti savo sėkmingus darbus ar nesėkmes išimtinai į vidinius ar išorinius faktorius.
Žmogus, turintis vidinę kontrolę, tiki, kad yra atsakingas už savo pasiekimus, todėl yra visiškai susikoncentravęs į jų įgyvendinimą. O tas, kuris turi išorinę kontrolę, yra giliai įsitikinęs, kad viskas, kas vyksta jo gyvenime, nėra jo valdoma, todėl nereikia ir stengtis.
Suvokimas, kad žmogus pats valdo didžiulę savo gyvenimo kelio dalį, pagrįstas supratimu, kad viskas, kas vyksta, nėra atsitiktinumas. Mūsų bendravimas su kitais, kaip greitai darome karjerą darbe, kokia stipri mūsų sveikata, kokioje kompanijoje dažniausiai esame ir t. t. yra dalykai, kuriuos mes patys įtakojame. Be abejonės, yra išorinių veiksnių, kurie gali trukdyti arba, priešingai, padėti siekti tikslų. Bet galiausiai didžiąją darbo dalį atliekame patys.
Atspindžio dėsnio suvokimas pasodina mus į mūsų gyvenimo kelio vairuotojo kėdę. Jis sako, kad viskas, kas mus pykdo, neramina, atneša nepatogumus, atveria naujas tobulėjimo, asmeninio augimo galimybes, priartina prie likimo, kurio norime ir kurio siekiame.
