Tikriausiai šį klausimą uždavė visi, kurie bent kartą neteko mylimo žmogaus (o ar yra žmonių, kurie neprarado?) – ar galime vėl pasimatyti? Ar turiu mirti, kad vėl pamatyčiau artimuosius?
Tyrėjų nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos, todėl atsakymas greičiausiai bus – ne visada. Tačiau kokiais atvejais šis susitikimas vis dar laikomas įmanomu?
1. Manoma, kad paskutinėmis minutėmis po mirties žmogus peržiūri savo gyvenimą iš naujo – su visais jausmais ir emocijomis. Tam tikra prasme tai yra susitikimas – galimybė viską pamatyti ir išgyventi bei permąstyti.
2. Jei ryšys su mirusiuoju buvo labai stiprus, jis nebuvo paleistas ir liko fiziniame pasaulyje, arba pasimetė tarp pasaulių – tuomet toks susitikimas taip pat įmanomas. Bet tai visiškai negarantuoja džiaugsmingų ir linksmų apkabinimų ir ašarų, nes taip būna tik filmuose arba knygose. Siela gali būti išsekusi, nesuprasti, kas nutiko, o ilgai lauktas susitikimas džiaugsmo neduos. Štai kodėl yra tradicija paleisti mirusiuosius. Bet kartais atsitinka ir kitaip – įvyksta ilgai lauktas susitikimas, o tada prasideda nauja bendra kelionė.
3. Reinkarnacija. Čia galbūt nuomonės yra vieningos – jei ryšys stiprus, tada susitikimas bus įmanomas, tik nėra jokios garantijos, kad atpažinsite vienas kitą ar būsite tose pačiose rolėse. Asmuo sukels staigų pripažinimo, vienybės jausmą, tačiau jis gali turėti kitokią prieigą prie atminties ir neatsakyti į jūsų impulsą. O gal atvirkščiai – jis taip pat pajus ryšį, o jūs vėl būsite kartu – situacijos vystosi įvairiai. Svarbu būti pasirengusiam susitikti ir tuo pačiu nepamiršti, kad kito žmogaus siela gali turėti savo kelią – kelią be jūsų.
Bet kokiu atveju, kol esate gyvas, neturėtumėte pamiršti apie galimybę prisiminti artimuosius, ir su jais komunikuoti: rašyti laiškus, aplankyti kapą, prisiminti. Ir būti jautriam galimiems kitos pusės atsakymams: sapnams, ženklams, priminimams. Ir svarbiausia – norėdami išsaugoti ryšį, galite ir turėtumėte gyventi toliau!
