Charakterio keitimas vyresniame amžiuje yra sunkus dalykas. Ypač gerokai vyresniame amžiuje, žmonės dažnai tampa piktesni. Jie gali pradėti keiktis ir konfliktuoti su visais, tuo pačiu nebematys, kad dėl to, kas vyksta, kaltas jie patys. Akivaizdu, kad tai beveik nesikeičia karta po kartos. Senatvėje charakteris gali pablogėti dėl daugelio priežasčių. Galima išskirti pagrindines.
Ligų paūmėjimas
Visi žino, kad ligos išsekina žmogų ir morališkai, ir fiziškai. O kai ligų daug, būna sunku. Išties dėl sveikatos problemų pablogėja nuotaika, užplūsta „didelis“ neigiamų minčių antplūdis. Dėl to vyresni žmonės pradeda be jokios priežasties irzti, bartis su artimaisiais, sąmoningai kelti neigiamas emocijas ir pan. Deja, toks neigiamas požiūris tik pablogina ligos eigą. O nuolatiniai kivirčai ir skandalai labai sumažina artimųjų norą padėti ir prižiūrėti pagyvenusį giminaitį.
Stabilumo praradimas
Šiandien daugelis pensininkų ir toliau aktyviai dirba savo buvusioje darbo vietoje. Tai leidžia jiems ne tik gauti papildomų lėšų, bet ir nuolat bendrauti su žmonėmis, tobulėti ir tikėti savo ateitimi. Deja, kai kuriems žmonėms, išėjus į užtarnautą poilsį, dėl daugelio nuo jų nepriklausančių priežasčių kyla ateities baimė.
O baimė ir nuolatinis stresas nėra tie veiksniai, kurie leidžia jaustis žvaliai ir linksmai. Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad pensininkai yra vienas pažeidžiamiausių kiekvienos šalies gyventojų sluoksnių.
Bendravimo trūkumas
Pensininkai dažnai atsiriboja nuo darbo ir kitų reikalų. Dėl šios priežasties jų bendravimo ratas smarkiai susiaurėja. O temų pokalbiui irgi mažai: politika, sodininkystė, vietinių paskalų ir kainų aptarimas. Nė viena iš šių temų neprisideda prie nuotaikos gerinimo.
Santykių problemos šeimoje
Klasikinė daugelio šeimų problema – giminystės ryšių su vyresniais giminaičiais praradimas. Taip gali nutikti dėl daugelio priežasčių: nuo suaugusio „vaiko“ įsidarbinimo kitame mieste iki visiško savo antrosios pusės atstūmimo. Dėl šios situacijos nė viena pusė nesiekia gerinti santykių. Tai labai paveikia pagyvenusio žmogaus charakterį.
Tokio žmogaus galvoje nuolat sukasi mintys: „Aš buvau apleistas!“, „Nė vienam iš jų manęs nereikia!“ ir taip toliau. Žibalo į ugnį tokiuose santykiuose gali įpilti ir „malonūs žmonės“, kuriems reikalingas pensininko gyvenamasis plotas. Čia bus naudojamos įvairios nešvarios priemonės, pavyzdžiui, gandai ar net šantažas.
Socialinio statuso praradimas ir su tuo susijęs kitų pagarbos praradimas
Viena skaudžiausių temų, kurios vyresnio amžiaus žmonės nemėgsta kelti – nenaudingumo tema. Toks jausmas kyla, kai žmogus pakankamai ilgai ir sunkiai dirbo vienoje vietoje, viename kolektyve, o po to išėjo į užtarnautą poilsį. Ir po tam tikro laiko naujasis pensininkas supranta, kad su juo, kaip anksčiau, niekas nebebendrauja, dingo pagarba, kurią jis turėjo, kolegos ir pažįstami taip pat retai susisiekia.
Taip pat verta paminėti, kad šeiminiai santykiai ir bendravimo su artimaisiais dažnumas stipriai daro įtaką nereikalingumo jausmui ar jo nebuvimui. Jei bendravimas yra minimalus, susitikę neturėtumėte nustebti neigiamų emocijų gausa ir nepasitikėjimu kiekvienu jūsų žodžiu.
Tai lėtai, bet užtikrintai sukelia nenaudingumo, praradimo ir izoliacijos nuo visuomenės jausmus. O tai, savo ruožtu, lemia neigiamo mąstymo atsiradimą, paūmėjimą ar naujų ligų atsiradimą ir aiškų supratimą: „Mane supantiems žmonėms reikia tik mano gyvenamojo ploto.“
Visas šias priežastis galima pašalinti, o kiekvienos iš jų poveikį sumažinti. Juk verta stengtis dėl tų, kuriuos mylime!
