Per pastaruosius 25 metus japonės visus pralenkė savo gyvenimo trukme, kuri yra 86,4 metų. Ne tik moterys, bet ir japonai vyrai yra pasaulio rekordininkai! Naomi Morijama knygoje „Japonijos moterys nestorėja ir nesensta“ galima rasti įdomių minčių. Knyga atskleidžia japonų ilgaamžiškumo paslaptis, autorė aprašo savo mamos virtuvę, o mes turime galimybę įvertinti mitybos sistemą, leidžiančią ilgam išsaugoti gyvybingumą.
Pagrindiniai maisto produktai:
- žuvis
- jūros dumbliai ir kiti jūros augalijos produktai
- daržovės
- sojos produktai
- ryžiai
- vaisiai
- žalioji arbata
Japonijoje visada valgomas šviežiai paruoštas maistas
Tradicinis maistas yra kepta žuvis, dubenėlis ryžių, virtos daržovės, miso sriuba, vaisiai desertui ir žalioji arbata. Japonai suvalgo beveik 10 procentų visos pasaulio žuvies produkcijos, nors jie sudaro tik apie 2 procentus pasaulio gyventojų. Japonių racione yra paros dozė Omega-3, o tai paaiškina jų ilgaamžiškumą. Be to, jų racione yra 5 kartus daugiau kryžmažiedžių daržovių, nei mes paprastai vartojame.
Pagrindinis japonų virtuvės akcentas yra sezoniniai produktai ir šviežumas. Ten nurodoma ne tik pakavimo diena, bet ir laikas. Tad namų šeimininkės renkasi šviežiausius produktus. Japonai valgo mažomis porcijomis, įvairios sudėties patiekalų, nuo vaikystės yra pripratę valgyti lėtai, mėgaudamiesi kiekvienu kąsniu. Jų indai maistui yra tris kartus mažesni nei tie, kuriuos naudojame mes.
Pagrindiniai maisto gaminimo kriterijai:
- niekada nedėkite didelių porcijų
- kiekviena produkto rūšis patiekiama atskirame dubenyje
- kuo mažesni indai, tuo geriau
- svarbu pabrėžti natūralų produkto grožį
- maistas turėtų būti tik šiek tiek papuoštas
- produkto šviežumas yra pats svarbiausias
Japonų virtuvė paprastai ir greitai paruošiama
Japonės daugumą patiekalų gamina ant viryklės, kur, be tradicinių metodų, jos naudoja specialią keptuvę, kurios forma yra pusrutulis. Japonės naudoja tik aukštos kokybės augalinius aliejus ir sultinius, pagamintus iš sezoninių daržovių bei žolelių. Japoniškas maistas ne tik lengvai ir greitai pasotina, bet ir suteikia estetinį malonumą.
Japonai nevalgo duonos, ją pakeičia ryžiais
Tai esminis Rytų ir Vakarų tautų maisto tradicijų skirtumas. Kasdien vartodami duoną, pagamintą iš rafinuotų kvietinių miltų, mes perkrauname organizmą daug angliavandenių turinčiu maistu, o tai lemia nutukimą. Prasmingiau duoną pakeisti rudaisiais ryžiais.
Japonijoje pusryčiai yra viskas
Per juos patiekiami keli įvairūs ir sveiki patiekalai, todėl jie labiau panašūs į mūsų pietus. Pusryčius sudaro žalioji arbata, garinti ryžiai, miso sriuba su žaliaisiais svogūnais ir sojos tofu. Į pusryčius taip pat įeina nori lapai, omletas ar žuvis. Nors porcijos yra labai mažos, jos padengia kasdienį mineralų ir vitaminų poreikį.
Japonai valgo saldumynus retai ir nedideliais kiekiais
Yra ypatingas desertas wagashi, kuris patiekiamas su žaliąja arbata. Jame yra ryžių miltų, saldžiųjų pupelių tešlos, riešutų, įvairių džiovintų vaisių. Pridedama gėlių nektaro ir žaliosios arbatos. Kiekvienas pyragas meistriškai suformuojamas kvalifikuotų meistrų pirštų galiukais. Yra apie 25 wagashi rūšys, atspindinčios metų laikus. Japonai sako: „Pasakyk man, kokį wagashi valgai, ir aš tau pasakysiu, koks metų laikas už lango“. Juk wagashi yra ne tik saldumynai, bet ir savotiškas menas.
Fizinis aktyvumas, mankšta ir sportas yra neatsiejama vidutinio japono gyvenimo dalis. Japonai stengiasi dažniau vaikščioti, važinėti dviračiais, lipti laiptais ir kuo mažiau važinėti automobiliais.
Maždaug prieš 40 metų japonų mokslininkas Joširo Hatano sukūrė programą „10 tūkstančių žingsnių“, kuri praktiškai patvirtino, kad tie, kurie kasdien nueina 10 tūkstančių žingsnių, neserga ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, išlieka liekni ir gyvena ilgiau.
