Pasidomėkime: kaip mūsų protėviai rūpinosi savo plaukais, ir kokios šukuosenos buvo pačios madingiausios:
Senovės Egiptas
Senovės Egipto laikais vyrų ir moterų šukuosenos buvo vienodos. Buvo manoma, kad tik žemos klasės atstovai gali viešai demonstruoti savo plaukus, todėl aukšto rango žmonės nešiojo perukus, kurie buvo dekoruoti plaukų segtukais, įsmeigiamomis šukomis ar kitais aksesuarais.
Vėliau, kai perukų buvo atsisakyta, tapo populiaru sutepti plaukų sruogas aliejumi ir susukti plaukus pakaušyje.
Nors visame pasaulyje tuo metu plaukų plovimas tikrai nebuvo populiarus, tačiau Egipte ši procedūra buvo suprantama kaip būtinybė. Moterys maudydavosi kelis kartus per savaitę, o vyrai – bent kartą per savaitę.
Senovės Graikija
Senovės Graikijoje plaukai buvo laikomi svarbiausia įvaizdžio dalimi, todėl turtingos moterys daug valandų praleisdavo pas kalamistrą – plaukų dažymo, kirpimo ir stiliaus meistrą. Plaukai buvo tepami aromatingomis esencijomis ir aliejais, ir tuomet kruopščiai vyniojami ant geležinių strypų (tiesūs plaukai buvo laikomi negražiais). Taip pat buvo populiarūs įvairūs sudėtingi pynimai, kurie leido ilgiau išlaikyti šukuoseną.
Kilmingos Graikijos moterys siekė įgauti auksinį plaukų atspalvį – tapimas blondine buvo vienas svarbiausių tikslų. Moterys dažė plaukus žolelėmis ir natūraliais ekstraktais, plaukai buvo šviesinami actu ir rūgštimi. Taip pat stengtasi kiek įmanoma ilgiau prabūti saulėje, nes buvo manoma, kad tai padės pašviesinti plaukus.
Senovės Roma
Romėnams pavyko atrasti pakankamai efektyvią plaukus šviesinančią priemonę, todėl pakeisti plaukų spalvą buvo galima vos per porą valandų. Deja, šis unikalus receptas nebuvo išsaugotas, todėl šiandien jau nebežinome, ką iš tiesų jie naudojo. Vis dėlto, yra išlikusių duomenų apie kitus plaukų priežiūros ritualus: pavyzdžiui, galvos masažas buvo laikomas geriausia plaukų priežiūros priemone – tam buvo pasitelkiami ir įvairūs aromatiniai aliejai.
Plaukų ilgis buvo labai svarbus. Nors vyrai galėdavo juos nusitrumpinti, tačiau moterų plaukų kirpimas buvo laikomas šventvagyste. Kai kurios damos turėjo tiesiog žemę siekiančius plaukus, todėl jų tarnaitėms tekdavo gerokai pasistengti juos šukuojant. Plaukų blizgesį padėjo palaikyti iš graikinių riešutų kevalų paruoštas nuoviras, kuriame buvo mirkomos plaukų sruogos.
Viduramžiai
Viduramžiais plaukai tapo kone šventi. Merginos siekė, kad plaukai būtų kiek įmanoma ilgesni, nes manė, kad būtent tai gali padėti susirasti vyrą. Ištekėjusios moterys plaukus slėpė po šalikėliais ar skarelėmis: plaukų grožį galėjo matyti tik teisėtas sutuoktinis. Neuždengti ištekėjusių moterų plaukai buvo siejami su nuodėmingumu ar net bandymu suvilioti svetimus vyrus. Vis dėlto, jaunos merginos su savo plaukais galėjo elgtis taip, kaip tik norinčios.
Tuo metu buvo populiaru plaukus garbanoti: tam merginos pasitelkdavo pašildytas lazdeles. Įdomu tai, kad plaukų grožio puoselėjimą kunigai laikė ištvirkavimu: jie teigė, kad šukuojantys savo plaukus keliaus tiesiai į pragarą.
Barokas
XVII amžiaus viduryje Ispanijoje gimė naujas meninis stilius – barokas. Šis periodas gali būti vadinamas perukų laikotarpiu, nes tuo metu jie buvo ypač populiarūs. Vyravo įvairios įmantrios šukuosenos, kurių formavimui buvo pasitelkiami nėriniai ir kaspinai. Buvo siekiama šukuosenai suteikti kuo daugiau apimties, o pačia madingiausia šukuosena buvo laikoma „a la Fontazh“.
Bėgant metams šukuosenos tapo tokios įspūdingos, kad moterys paprasčiausiai nebegalėjo važiuoti uždaruose vežimuose. Baroko laikotarpiu higienai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, tad nieko keisto, kad galvą kando įvairūs parazitai. Tam buvo išrastos specialios lazdelės – prireikus tarnai galėdavo pakasyti damoms galvas. Utėlių naikinimui kirpėjai rekomendavo dilgėlių nuovirą, todėl kilmingieji savo soduose neretai užveisdavo šių augalų „darželį“.
Rokoko
Rokoko laikotarpis neretai yra siejamas su kiču. Šiuo periodu šukuosenos tapo kaip niekad įspūdingos: jos neretai primindavo rūmus, laivus ar tam tikras skulptūras. To meto kirpėjai pasitelkdavo visą savo fantaziją ir siekė sukurti tikrai įspūdingus šedevrus.
Šukuosenos formavimui neretai buvo naudojamas krakmolas: tai suteikė plaukams daugiau standumo, todėl sukurti pageidaujamą šukuoseną buvo paprasčiau. Vis dėlto, plaukų priežiūrai tuo metu nebuvo skiriama jokio dėmesio.
Šukuosenų revoliucija
Pasibaigus rokoko laikotarpiui perukų mada labai greitai buvo pamiršta. Kurį laiką moterys demonstravo natūralių plaukų grožį, o vėliau imtasi juos kirpti. Moterys mielai rinkosi trumpų plaukų šukuosenas, kurias puošė segtukais, kaspinėliais ar kitais plaukų aksesuarais.
Plaukų priežiūrai nebuvo skiriama ypatingai daug dėmesio: kai buvo išrasti plaukų šampūnai, moterys vis tiek mieliau rinkosi muilą, naudojo kiaušinių ar juodos duonos kaukes, ir t.t. Ilgą laiką buvo siekiama kiek įmanoma labiau plaukus pašviesinti, tačiau viskas kardinaliai pasikeitė: moterys ėmė tamsinti plaukus ar net dažyti juos varno juodumo spalva.
