Ši puiki rausvos spalvos rožė išlieka stulbinanti visą sezoną, be to, ji turi ir nemažai gerbėjų! Šiame straipsnyje pateiksime jums šių garsiųjų angliškų rožių pranašumus.
Angliškos rožės – tai tokia rožių veislė, kurią XX-ojo amžiaus pabaigoje išvedė garsus anglų selekcininkas Davidas Austinas. Jis tai padarė kryžmindamas prancūziškas, Damasko, “Bourbon” ir kitas rožių veisles su šiuolaikinėmis hibridinėmis arbatos ir floribundinių rožių veislėmis.
Anglų rožės yra išskirtinės savo žiedo forma ir krūmo struktūra. Ši rožių veislė tarsi sujungia visų kitų veislių pranašumus ir sukuria vieną nepakartojamą augalą. Šių rožių žiedas yra “puodelio” formos, krūmo forma harmoninga, o aromatų įvairovė tiesiog stebina. Be to, šios rožės yra atsparios ligomis ir žydi įvairiais atspalviais. Anglų rožės taip pat mėgstamos dar dėl to, kad nenutrūkstamai žydi, todėl sodą puošia nuolat.
Be to, šių rožių krūmų galite rasti pačių įvairiausių: jos būna žemos ir aukštos, lipančios ir augančios palei žemę, tankios ir retos. Angliškos rožės taip pat yra atsparios vėsiems orams ir gali augti šešėlyje, juk Anglijoje saulėtų dienų nėra tiek ir daug. Priežiūros šioms rožėms nereikia labai daug, išskyrus tai, kad žiemą reikia parūpinti joms pastogę.
Kas yra D. Austinas?
Austinas gimė 1926 metais Rytų Šropšyre, ūkininkų šeimoje. Tėvai berniuką matė kaip pagalbininką sode, todėl kai jis užaugo, jo pagalbos tėvams nuolat kur nors prireikdavo. Tuo metu Anglijos ūkininkų gyvenimas nebuvo lengvas – daug sunkaus fizinio darbo, mažai įrangos ir gana sunki šalies ekonominė padėtis vertė suktis taip, kaip kas išmanė.
Būdamas vos 14 metų D. Austinas itin susidomėjo rožėmis ir jų auginimu. Žinoma, tėvai įvairiems berniuko eksperimentams netrukdė, tačiau skatino jį koncentruotis į ūkio darbus, o naujai atsiradusi hobį karts nuo karto atidėti į šalį.
Nė vienas iš D. Austino šeimos narių nemanė, kad vieną dieną šis jo hobis išaugs į kai ką rimtesnio ir taps tikru sūnaus gyvenimo pašaukimu, susies jo vardą su rožių auginimo ir selekcijos pramone bei atneš jam pasaulinę šlovę.
Žinoma, šis vaikystėje pamiltas darbas taip ir lydėjo D. Austiną visą jo gyvenimą. Vyras rožių auginimui paskyrė net 75 metus, o 50 hektarų ūkio plote buvo įkurtas D. Austino rožių veisimo ūkis, medelynas, pastatyti šimtai šiltnamių ir eksperimentinių laukų.
Austinas mirė būdamas 96-erių metų, per visus savo gyvenimo metus jis įregistravo daugiau nei 200 rožių veislių.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II taip pat buvo šio selekcininko gerbėja ir ne vieną kartą pati asmeniškai su juo susitiko. Vyro išvestos angliškosios rožės žydi ir jos šeimos rezidencijos sode. Kaip dovaną karalienės 50-ečio proga, D. Austinas naują rožių veislę pavadino Rosa “Jubiliejaus švente”. Vyras visuomet mėgo rožes vadinti tikrų žmonių garbei (vieną rožių veislę jis yra pavadinęs žmonos, o kitą – anūkės garbei). Jo rožių kolekcijoje taip pat yra veislių pavadinimai, skirti įvairioms aktorėms ir literatūros veikėjams.
Išskirtinis pavadinimas
“Anglų rožė” Didžiojoje Britanijoje reiškia ir titulą. Jį gauna gražios moterys ir merginos, kurios, anot britų, atitinka jaunos damos įvaizdį ir kurių šeimos šaknys yra Anglijoje. Šį populiarų titulą turėjo princesė Diana, o šiuo metu turi tokios aktorės kaip Catherine Zeta Jones, Kate Winslet ir kt.
Taigi, kad ir kaip sodo mada su metais keistųsi, rožės vis tiek niekur nedings. Gėlės yra iškaltos garsių šeimų herbuose bei per visą istoriją tapo grožio simboliu.
Austino išvestų rožių galima nusipirkti ir jos tikrai be galo tiks kiekvienam kiemui.
