Nuostabi šio aviganio istorija sujaudino tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Jos žinutė paprasta ir labai svarbi – turėtume visada vertinti meilę ir atsidavimą, kurį mums suteikia mūsų augintiniai. Šeima nusprendė pasiimti šunį iš prieglaudos. Gyvūnas greitai tapo svarbia šeimos dalimi ir mėgo žaisti su vaikais.
Šuo buvo protingas, greitai mokėsi ir lengvai perprato daugybę triukų. Jis darė viską, kad šeimininkai būtų laimingi. Jis džiugino juos vien savo buvimu.
Po kelių savaičių jo elgesys tapo šiek tiek keistas. Kiekvieną naktį, kai šeima miegodavo, šuo sėdėdavo priešais miegamojo duris ir rudomis akimis žvelgdavo į miegančius namiškius. Jis pats niekada neužmigdavo. Kiekvieną rytą toje pačioje vietoje jis sveikindavo atsikėlusius šeimininkus.
Šeima negalėjo suprasti keisto jo elgesio ir vis labiau nerimavo dėl savo keturkojo draugo.
Jie suabejojo, ar šuo neserga, ir, norėdami išsklaidyti abejones, nuvežė jį apžiūrėti pas veterinarą. Gydytojas neaptiko nieko, kas galėtų kelti nerimą. Jis teigė, kad šuo yra puikios būklės ir jam nieko blogo nėra.
Beviltiškai nusiteikę šeimininkai nusprendė susisiekti su prieglauda, iš kurios šuo buvo priglaustas. Jie apklausė visus darbuotojus, tikėdamiesi, kad kuris nors iš jų galės paaiškinti keistą šuns elgesį.
Tai, ką jie sužinojo, sujaudino jų širdis.
Paaiškėjo, kad ankstesnis šuns šeimininkas atvežė jį į prieglaudą vidury nakties, kai jis giliai miegojo. Jis neturėjo galimybės su juo atsisveikinti, akimirksniu neteko savo namų ir visko, ką pažinojo. Jis pabudo keistoje, bauginančioje vietoje. Baimės, kurią jis turėjo pajausti, nenorėtume palinkėti ir didžiausiam savo priešui.
Kai jis pagaliau rado naujus namus, bijodamas vėl būti paliktas, bijojo naktimis užmerkti akis. Jis nenorėjo rizikuoti ir dar kartą prarasti savo šeimą. Praeityje patirti baisūs išgyvenimai tapo depresijos ir bemiegių naktų priežastimi.
Išgirdę liūdną savo augintinio istoriją, šeimininkai negalėjo sulaikyti ašarų. Jie nusprendė padaryti viską, kad šuo jaustųsi saugus ir atgautų pasitikėjimą savimi.
