Šis filmas pasakoja liūdną, bet kartu ir įkvepiančią istoriją apie stiprų senelio ir šuns ryšį. Jie visur eidavo kartu ir nesiskirdavo nė viename žingsnyje. Deja, bet vyrą netikėtai ištiko insultas ir jis buvo paguldytas į ligoninę…
Šuo puolė sekti greitąją pagalbą, kurioje buvo vežamas jo šeimininkas, vėliau augintinis jo ištikimai laukė prie ligoninės tikėdamasis, kad dar kada nors išvys savo mylimą senuką. Galiausiai atsivėrė ligoninės durys ir prieš jo akis atsirado moteris. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai neturi nieko bendra su jo šeimininku, tačiau pasirodo, kad jie turi daug ką bendro.
Ši žinutė yra iškalbingesnė už tūkstančius žodžių, nors iš pradžių gali būti ir sunkiai pastebima. Šiuo vaizdo įrašu yra siekiama supažindinti žmones su transplantacija ir skleisti žinią apie tai, kaip tai vyksta ir kodėl žmonės pasirenka mirties patale išgelbėti kitą gyvybę.
Šeimininkų paliktas šuo iš baimės gūžėsi kampe. Ši nuotrauka išgelbėjo jam gyvybę
Tammy Graves gyvena Šiaurės Karolinoje, JAV. Kai baigia darbą, ji apsilanko vietinėse gyvūnų prieglaudose, nufotografuoja ten esančius gyvūnus ir nuotraukas paskelbia internete. Taip savanorė bando padėti beglobiams gyvūnams surasti naujus namus. Jei nepavyksta to padaryti, juos tenka užmigdyti, kad būtų vietos naujiems benamiams.
Vienas šuo ypač sujaudino Tammy. Ji ne tik paskelbė jo nuotrauką, bet ir parašė žinutę organizacijos tinklalapyje:
„Štai kas nutinka, kai šeimininkai atveda savo augintinius į prieglaudą. Vakar ryte šis šuo pabudo ant mėgstamos sofos, nekantriai laukdamas skanių pusryčių, laimingas įšoko į automobilį, jau laukdamas kelionės į parką ar, jei nepasiseks, pas veterinarą. Tačiau šeimininkas jį atvežė čia, kur be jo yra 275 šunys, beviltiškai laukiantys naujų namų, kur kvepia mirtimi, o durys užrakintos stora spyna.
Žmonės atveža čia gyvūnus ir niekada negrįžta. Šuo dar nežino, kas jo laukia. Tai nėra jo kaltė. Jis tiesiog gimė ten, kur gausu neatsakingų žmonių. O šiandien persigandęs jis sėdi savo šlapimo baloje. Jis per daug bijo atsikelti, kad pažiūrėtų žmonėms į akis, jis spraudžiasi į kampą, tiesiog bando susilieti su siena. Jis nenori būti matomas, tikisi, kad jei niekas jo nematys, jam pavyks išvengti baisaus likimo. Būtent taip nutinka dėl šeimininko neatsakingumo ir gyvūnų prieglaudų sistemos. Tai ne prieglauda, tai nelaimė. Taip elgtis neatsakinga.“
Tūkstančiai žmonių pasidalino šiuo pranešimu, o šimtai iš karto pranešė apie galimybę namo parsivežti išsigandusį juodąjį labradorą, vardu Cash. Dabar šuo turi nuostabius naujus namus ir mylinčius šeimininkus.
Cash pamažu atsigauna. Tačiau prieglaudoje, iš kurios jis buvo paimtas, vis dar yra šimtai gyvūnų, laukiančių naujų namų arba mirties. Visi jie pateko į prieglaudą, nes šeimininkai po kurio laiko nusprendė, kad nebenori augintinio.
O kad gyvūno atsisakyti nusprendę žmonės patys dieną pagyventų tokiomis sąlygomis! Galbūt tai priverstų juos susimąstyti ir persigalvoti.
