Ar kada susimąstėte, kodėl žmonės atiduoda savo šunis į prieglaudą? Ar dėl pinigų trūkumo, nuobodulio, sunkios priežiūros? Moteris, vardu Džyn, nusprendė atiduoti savo šunį į prieglaudą. Asmuo, priglaudęs kalytę, parašė emocingą laišką buvusiam Kakavos šeimininkui. Laišką būtina perskaityti…
„Sveiki,
Mes nepažįstame vienas kito ir bus geriau, jei taip ir liks. Ar norite sužinoti, iš kur žinau jūsų vardą? Gyvūnų prieglaudos darbuotojai davė man informacinį lapą, kurį neseniai užpildėte. Ten perskaičiau, kad Kakavai yra 12 metų ir kad jūs visą laiką buvote jos savininkė ir turėjote persikelti į butą, kuriame neleidžiama laikyti augintinių. Dėl šios priežasties jūs negalėjote pasiimti su savimi ištikimojo draugo, kuris buvo su jumis 12 metų. Galiausiai paminėjote, kad turite ir finansinių problemų.
Atsiprašau, kad kreipiuosi į jus vardu, kai vienas kito nepažįstame. Galiu jus vadinti kažkuo kitu, bet tai jums dar labiau nepatiktų. Kai prieglaudos svetainėje pamačiau Kakavos nuotrauką ir sužinojau, kad savininkas ją paliko, praleidęs 12 metų kartu, mano tikėjimas žmonėmis buvo sužlugdytas. Tą akimirką mano širdis sudužo!
Aš taip pat turėjau kalyte, Džyn. Ji buvo iš manęs atimta, nes pasielgė negražiai su vaiku, kuris tampė jai ausis. Kai darbuotojai užrakino ją 48 valandoms, kad patikrintų, ar ji sveika, aš buvau pasirengęs viskam. Nenorėjau būti be jos.
Taigi, pamatęs Kakavos nuotrauką, nesupratau, kaip kas nors gali taip atsikratyti šeimos nario. Aš pradėjau užjausti šią kalę ir nusprendžiau ją priglausti. Veik greitai, tada galvok – toks mano devizas, Džyn.
Kai priglaudžiau Kakavą, turėjau sinusitą ir jaučiausi baisiai. Nepaisant to, nusprendžiau kuo greičiau nuvykti į prieglaudą, nes bijojau, kad kalė išsigandusi, arba, dar blogiau, darbuotojai nuspręs ją užmigdyti. Negalėjau pakęsti minties, kad ji viena ir išsigandusi…
Kalytė taip pat nesveikavo. Po dviejų dienų gydydamas ją antibiotikais, supratau, kodėl jūs iš tikrųjų ją palikote. Buvau tikras, kad Kakavai per savaitę, kurią ji praleido prieglaudoje, neišsivystė šlapimo nelaikymo problema. Ji tikrai apšlapindavo jūsų kilimus ir dėl to jos atsisakėte. Matote, Džyn, nepraėjo net dvi savaitės ir vartojant tinkamus vaistus mums pavyko atsikratyti šios problemos. Aš laimingas, kaip ir Kakava, o namai švarūs.
Deja, Kakava turėjo daugiau problemų. Po kelių savaičių jai buvo diagnozuotas ūmus pankreatitas, jai reikėjo vaistų ir specialios dietos. Ir patikėkite, tai nebuvo pigu. Kiekvienas ėdalo paketėlis kainavo 3 dolerius, o Kakava jų suvalgydavo du per dieną. Bet tai buvo ne viskas. Kalbu apie navikus. Niekas negalėjo pasakyti, ar vėžys sukėlė kalytei kasos problemas. Neturėjau kito pasirinkimo, tik laukti.
Kiekvieną dieną vis labiau įsitikindavau, kad jūs apleidote savo šunį, nes jis sensta, yra silpnesnis ir dažniau serga. Jūs žinojote, kad ji serga vėžiu, bet nemokėjote už gydymą. Nesuprantu, kodėl nevežėte Kakavos pas veterinarą, kad ji galėtų užmigti šalia jūsų. Pasirinkote lengviausią kelią.
Aš buvau tas žmogus, kuris sumokėjo už brangų jūsų šuns gydymą. Šuo, kuris visada lydėjo jus, buvo jūsų šeimos dalis, išgydytas be jūsų pagalbos. Galų gale aš kas dvi savaites pirkdavau jai šlapimo nelaikymo tabletes. Aš buvau tas, kuris sužinojo, kad XXL sauskelnės jai geriausiai tiko. Tai nebuvo sunku, Džyn!
Nepaisant visko, mes smagiai praleidome laiką kartu. Keliavome po kalnus ir Kakava norėjo sužinoti, ar ji gali sumedžioti elnią. Ji puikiai praleido laiką! Laikui bėgant ji užmezgė ryšį ir su kitais mano šunimis. Mano du šunys iškart priėmė Kakavą. Aš buvau laimingas, kai mačiau juos miegančius kartu. Kiekvieną sekmadienio rytą leisdavau jiems užšokti ant mano lovos. Ir žinote, Džyn, Kakava pamėgo šią akimirką. Kartais ant mano lovos, be trijų šunų, buvo ir dvi katės.
Deja, navikai vėl suaktyvėjo. Anot veterinaro, operacija buvo netikslinga, nes Kakava jau buvo sena ir labai nusilpusi. Praėjusią savaitę jos skrandis pirmą kartą išsipūtė. Tikėjausi, kad tai normalizuosis… Vakar lankėmės pas veterinarą, paaiškėjo, kad Kakavos skrandyje yra tiek skysčio, kad nesimato kitų organų. Gydytojas pasiūlė keletą vaistų, kaip išspręsti skysčių problemą. Štai koks skirtumas tarp jūsų ir manęs – aš nerimavau dėl Kakavos, o jums ji nerūpėjo…
Galiausiai veterinaras ir aš nusprendėme išrašyti jai vaistus, ir aš parsivežiau ją namo, kad galėtumėme praleisti paskutines dienas džiaugsmingai. Norėjau ja pasirūpinti ir palepinti, kad ji žinotų, jog yra nuostabus šuo. Deja, tai truko neilgai… Mane guodžia mintis, kad Kakava nepraleido paskutinių savo gyvenimo dienų vieniša prieglaudoje. Aš norėjau, kad ji būtų su žmogumi, kuris iš tikrųjų ja rūpinasi. Aš laikydavau jūsų šuns galvą savo rankose, švelniai su juo kalbėdavausi ir glostydavau. Norėjau, kad mano veidas ir balsas būtų paskutiniai dalykai, kuriuos ji prisimins išeidama.
Turbūt jums įdomu, kodėl aš jums visa tai pasakoju? Galbūt jūs manote, kad tik noriu pranešti, kokia buvo Kakava? Jūs klystate, Džyn. Aš jums tai rašau, kad žinotumėte, jog esate šiukšlė. Jei šis laiškas jus pasieks, noriu, kad žinotumėte, ką mano draugai ir aš galvoju apie jus: jūs esate blogiausias žmogus žemėje. Kas apleidžia savo dvylikos metų šunį, kurį vadina senute ir mielu kompanionu? Tik pats blogiausias žmogus pasaulyje. Jūs net nenorėjote suteikti jai galimybės oriai numirti. Nebežinau, ką jums ir pasakyti“…
Šie žodžiai palietė visus gyvūnų mylėtojus. Deja, bet yra ir daugiau tokių žmonių kaip Džyn, kurie palieka savo augintinius tuomet, kai jų sveikata suprastėja.. Kaip galima palikti šunį, su kuriuo gyvenote 12 metų? Juk jis – šeimos narys!
O ką manote jūs apie šią moterį, kuri paliko savo šunį prieglaudoje?
