Kiekvienas gyvūnų mylėtojas užjaučia į nelaimę patekusius šunis.
Deja, vis daugiau šunų tampa niekam nereikalingi, todėl kyla klausimas, kas esame per draugai tiems, kuriuos mes vadiname „geriausiais žmogaus draugais“.
Tačiau guodžia žinojimas, kad bent jau kai kuriems likimo nuskriaustiems šunims blogi laikai tampa perėjimu prie kažko geresnio. Pirmuosius šešerius gyvenimo metus Journie praleido vienas narve. Šuns gyvenimo pradžia buvo niūri – jis gyveno tarsi augalas. Toks buvo emociškai sužlugdytos gyvos būtybės, kuriai reikėjo dėmesio ir kuri troško būti mylima, gyvenimas.
Viskas pablogėjo, kai mirė Journie savininkas. Šuo atsidūrė gyvūnų prieglaudoje. Ten jis leido savo gyvenimo dienas, tačiau dabar kilo nauja grėsmė.
Laikas bėgo. Journie jau buvo šeši metai, jis jau nebebuvo mažas šuniukas, o ūgtelėjęs šuo. Jis to nežinojo, tačiau kitą dieną jo gyvenimo kelionė turėjo baigtis… Tačiau likimas turėjo kitų planų. Tądien atvyko gyvūnų gelbėjimo organizacija iš Merilando. Gelbėjimo komanda atėjo išgelbėti dar vieną šuniuką, vardu Spec, kuris taip pat turėjo būti užmigdytas. Gyvūnų gelbėjimo organizaciją nieko nežinojo apie Journie, kol neapsilankė prieglaudoje.
Gyvūnų prieglauda įtikino gelbėjimo organizaciją „Kninge Rescue“ išgelbėti gyvybę dar vienam šuniui.
„Knine Rescue“ gyvūnų gelbėjimo organizacija apsilankė Chevy Chase mieste, Merilande, senoliams skirtame „Sunrise Senior“ centre. Ten Journie tarsi pražydo. Atrodė, kad jis susitiko su senais bičiuliais. Tarp senjorų ir kadaise apleisto šuns užsimezgė nuostabus ryšys. Journie gyvenimo kelionė baigėsi laimingai, šuo atsidūrė tarp žmonių, kurie apsupo jį meile ir dėmesiu. Tikėkimės, kad Journie galiausiai rado savo namus.
